J.Petrauskienė pirmadienį leido suprasti jau savaitgalį žinojusi, kas jos laukia, – ministrė buvo pasirašiusi atsisveikinimo kalbą. Tačiau kultūros ir aplinkos ministrai atrodė priblokšti, nors ir bandė tai slėpti.
Kęstutis Navickas žurnalistams prisipažino apie atleidimą buvęs informuotas likus pusvalandžiui iki premjero spaudos konferencijos, kurioje sprendimas buvo pagarsintas.
K.Navickas ir Liana Ruokytė-Jonsson, taip pat ir į skandalo sūkurį patekusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žurnalistams kalbėjo apie sunkius santykius su Seimo valdančiaisiais.
S.Skvernelis: reikia didesnio proveržio
S.Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad priėmė sprendimą pakeisti ne tik švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet dar du ministrus – aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.
„Manau, kad padaryti esminiai darbai, jų pakankamai daug, pajudinti klausimai, kurių liesti nebuvo politinės valios nuo pat nepriklausomybės atkūrimo“, – apie dvejus Vyriausybės metus kalbėjo jis. Premjeras pridūrė, kad didžiuojasi savo ministrais, kurie yra profesionalai ir atsakingi žmonės, kurie nebijojo daryti svarbių pokyčių.
„Švietimo ir mokslo ministrė ėmėsi tikrai labai svarbių pertvarkų, kurias buvo būtina padaryti. Pavyko daug, bet ne viskas, yra dalykų, kuriuos reikia taisyti. Ir tai yra ne tik ŠMM klausimas“, – sakė jis.
S.Skvernelis sakė, kad yra sričių, kuriose norėtų matyti didesnį proveržį.
„Natūralu, kad pokyčiai sulaukė daug pasipriešinimo Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) ir agresijos. Manau, kad tolesniam reformų įgyvendinimui ir perkrovimui reikalingi sprendimai buvo priimti ir aš juos priėmiau“, – teigė jis.
S.Skvernelis sakė prezidentei teikimus dėl ministrų atstatydinimo nunešiantis trečiadienį.
Kada bus paskirti nauji ministrai, premjeras svarstyti nenorėjo. Anot jo, procesas prasidės šiandien, norima naujus ministrus surasti kuo greičiau.
„Kol nėra suderintų kandidatūrų, tol nebus niekas skelbiama“, – klausiamas, ar turi numatęs įpėdinius atleidžiamiems ministrams, sakė premjeras.
Su D.Grybauskaite nesitarė
Jis teigė, kad su prezidente Dalia Grybauskaite savo sprendimo iš anksto nederino ir apie tai nesikalbėjo.
„Kol kas nepasakiau niekam, jūs pirmi šią žinią sužinojote“, – žurnalistams sakė jis.
S.Skvernelis teigė negalintis sakyti, kad atleidžiami ministrai blogai dirbo: „Klaidų buvo padaryta, bet už klaidas prisiimame atsakomybę visi. Geriau daryti klaidas ir jas taisyti, negu imituoti darbą ir nieko nedaryti.“
Tačiau norint reformoms suteikti kitą postūmį, anot jo, kartais reikalingi kiti žmonės.
„Manau, kad dabar subrendo situacija tą atsinaujinimą padaryti“, – pabrėžė jis.
„Profesionalų Vyriausybės idėja pasiteisino“
S.Skvernelis nenorėjo sutikti, kad su šiais atleidimais išreklamuota profesionalų Vyriausybės idėja žlugo: „Na, aš laikausi labai aiškios pozicijos, jeigu būtume mes suformavę tradicinę politinę Vyriausybę, šiandien mes nekalbėtume nė apie vieną reformą. Ar tai būtų valstybės įmonės, urėdijos, kalėjimai, prisiminkite, kokia ten buvo korupcija, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Arba žmonių pajamų gausinimas, kalbant apie mokesčių reformą.“
Jo teigimu, ministrai politikai prieš priimdami sprendimus visada galvoja, kaip į juos sureaguos visuomenė, todėl svarbūs sprendimai, anot jo, visada atidėliojami.
„Toks Vyriausybės formavimo principas tikrai pasiteisino. Mes nebūtume surinkę į pokyčių krepšelį iš visų ministerijų po 600 mln. eurų, niekada to nebūtume padarę“, – sakė jis.
J.Petrauskienė: padarėme, ką galėjome
Po premjero spaudos konferencijos žurnalistams pasirodžiusi ministrė J.Petrauskienė turėjo iš anksto pasirengusi atleidimo kalbą.
Žurnalistams išvardijo, ką, jos nuomone, jai pavyko pasiekti vadovaujant ministerijai. „Turėjome galimybę rinktis, ar toliau kosmetiškai remontuoti globalių iššūkių ir politinių nesutarimų siūbuojamą švietimo ir mokslo sistemą, ar tvirtinti iš esmės jos pamatus, – kalbėjo ji. – Nevengiau rinktis sudėtingesnio kelio.“
Pačiu ambicingiausiu uždaviniu ji vadino bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą.
Ministrė sakė, kad ji su savo komanda ėmėsi darbų, neklausdami, ar tai bus politiškai naudinga.
„Šiandien cituodami seną lotynišką posakį galime pasakyti: padarėme ką galėjome, gebantys tepadaro daugiau“, – sakė ji.
„Tokiems darbams reikalingas stiprus palaikymas ir valdančiosios, ir opozicinių frakcijų, reikia bendros XXI amžiaus švietimo ir mokslo vizijos“, – pabrėžė ji.
Išeinanti ministrė dėkojo S.Skverneliui už galimybę dirbti jo komandoje, pasakė ačiū savo komandai.
„Taip pat dėkoju visiems savo kritikams – jūsų dėka išmokau pamoką, pamoką apie pokyčių kainą, kurią visi kartu turime sumokėti, ir pamoką, kas atsitinka, kai viena iš reformoje dalyvaujančių šalių savo kainos dalį mokėti atsisako“, – streiko besigriebusiems mokytojams įgėlė ji.
Anot J.Petrauskienės, šios pamokos jai – labai svarbios, jos padės ateityje daryti mažiau klaidų ir kitiems.
J.Petrauskienė, paklausta, ar premjero sprendimas jai netikėtas, sakė, kad apie jos pasitraukimą klausinėjama daug laiko: „Manau, kad tą įrodo pasitikėjimo, palaikymo nebuvimas, skaldymas, siekiant stabdyti reformas, manau, nebuvo naujas klausimas.“
„Nesvarstau nieko, ne šios dienos klausimas“, – sakė ji, paklausta, ar grįš į ankstesnę darbovietę – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą.
„Aš manau, kad ši Vyriausybė turi prisiimti visą atsakomybę toliau tęsti darbus ir jeigu palaikymo nėra Seime, jeigu yra skaldomos reformos, skaldomi sprendimų priėmimai, manau, kad reikia perkrovos, kad toliau šie darbai tęstųsi“, – tikino išeinanti ministrė.
Ministrė sakė, kad pati pasitraukti ji nesvarstė.
L.Ruokytė-Jonsson: palaikymo iš „valstiečių“ nebuvo daug
L.Ruokytė-Jonsson pirmadienį sakė, kad jai tie dveji metai darbe nebuvo lengvi. S.Skvernelio sprendimą ji sužinojo pirmadienio rytą.
„Galbūt šiek tiek netikėtas, bet sykiu gal ir tikėtas. Nes iš esmės nebuvo lengva dvejus metus dirbti ir vykdyti įvairius pokyčius. Tikrai nebuvo idealus Seimo palaikymas, ir valdančiųjų frakcija nebuvo labai palaikanti. Galbūt premjero teisingas žingsnis, galbūt reikia šiai Vyriausybei atsinaujinti“, – šypsodamasi sakė kultūros ministrė.
Toliau komentuodama premjero sprendimą ji pripažino, kad jos atleidimas esą buvo tik laiko klausimas: „Buvo labai sudėtinga dirbti, kartais ir partizaninėmis sąlygomis, ruošiant įvairius teisės aktus ar pertvarkas. Kaip ir buvo tikėta, tiesiog šį rytą buvo netikėta.“
Postą paliekanti ministrė teigė, kad per jos darbo laiką pavyko nemažai pasiekti.
Ji vylėsi, kad bus rastas tinkamas kandidatas ją pakeisti.
„Palinkėsiu ateinančiam žmogui didelio ryžto nepasiduoti, būti maksimaliai ištikimam ar ištikimai visiems siekiams, daryti viską dėl kultūros, nepasiduoti provokacijoms ir turėti didesnį palaikymą iš Seimo, nei turėjau aš“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama apie santykius su valdančiaisiais, ji minėjo, kad juose būta per daug asmeniškumų ir principo „myliu – nemyliu“ taikymo.
Anot ministrės, nepaisant to, kad nebuvo deramo palaikymo iš valdančiųjų Seime, S.Skvernelio palaikymą ji visada jautusi.
„Neturiu jokių nusiskundimų – darbas tikrai puikiai vyko“, – apie premjerą ir Vyriausybę kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
K.Navickas apie atleidimą sužinojo prieš pusvalandį
Aplinkos ministras K.Navickas sakė, kad jam premjero sprendimas taip pat buvo netikėtas – jis apie tai, kad turi išeiti, sužinojo pirmadienį 10 val. ryto, likus pusvalandžiui iki premjero spaudos konferencijos.
„Nesu nusimatęs iš anksto, ką sakyti. Keli dalykai – priešprieša su Seimu natūraliai randasi, vadovauju ministerijai, kuri iš principo yra laikoma kliūtimi verslui ir labiau susijusi su draudimais, ar kažkuo pozityviu. Premjeras, mane pakvietęs į darbą, buvo pažadėjęs, ir to laikosi, kad kovosime su blogybėmis. Seime pastaruoju metu radosi tam tikro, aš tai tyliai vadindavau džiazavimu, kai mūsų pateikti įstatymai arba buvo atmetami, arba nepriimami svarstyti“, – nuoskaudos neslėpė atleidžiamas ministras.
Jis teigė, kad medžiotojai Seime savo pasiekė, o jam esą premjeras taip ir įvardijo: „Buvo reikalinga mano galva. Aš tą priimu labai labai oriai.“
Jis vylėsi, kad jo įpėdinis tęs pradėtus darbus, nes dar liko užleistų sričių.
K.Navickas taip pat minėjo sunkius santykius su valdančiaisiais Seime.
„Premjeras mato, kad yra didelė opozicija ir didelis nepasitenkinimas iš Seimo pusės (...) Mano pasitraukimas prisidės prie Vyriausybės darbų tęstinumo ir aš tą vertinu labai paprastai“, – teigė jis.
Anot K.Navicko, jis neįtiko dėl to, kad nepriėmė į komandą žmonių iš politinio lauko. Jis paminėjo aplinkos ir vėliau energetikos viceministrą Aleksandrą Spruogį, kuris dabar įtariamas brakonieriavimu, ir buvusį Seimo narį, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių Remigijų Ačą, dabar įtariamą korupcija.
„Natūralu, kad ir koalicijos partneriai nėra patenkinti, kad mes pakeisdami valstybinių miškų urėdijų darbuotojus nei „valstiečių“, nei kitų partijų atstovų nepriėmėme“, – teigė jis.
Paragino mokytojus grįžti į mokyklas
Pirmadienio rytą skelbta, kad spaudos konferencijoje dalyvaus ne vienas S.Skvernelis, bet ir švietimo ir mokslo ministrė. Tačiau ji konferencijoje nepasirodė, atleidžiami ministrai pas žurnalistus buvo pakviesti tik po to, kai savo žodį tarė S.Skvernelis.
Kalbėdamas apie situaciją ŠMM premjeras paragino mokytojus grįžti į mokyklas ir nebekankinti vaikų.
„Reikalavimai dėl papildomo finansavimo nėra pagrįsti, 300 mln. eurų, kurių paprasčiausiai nėra, nes reikėtų mažinti išlaidas kitoms sritims“, – sakė premjeras.
„Valstybės pastatai nėra viešbučiai, susirinkimų įstatymas draudžia tokius dalykus valstybės pastatuose“, – apie mokytojų veiksmus nakvojant ŠMM kalbėjo jis.
ŠMM mokytojų atstovai gyvena nuo trečiadienio. Sekmadienį ministerijoje nubudo apie 20 mokytojų, jie sulaukė kitų profesijų atstovų palaikymo ir vaišių. Sekmadienį laukta premjero Sauliaus Skvernelio, bet jis nepasirodė.
Savaitgalį su mokytojais buvo atvykusi kalbėtis J.Petrauskienė, tačiau išsiskirstyta be rezultatų.
Penktadienį J.Petrauskienės galimybėmis toliau užimti švietimo ir mokslo ministrės pareigas suabejojo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pirmadienį Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius pasiūlė valdančiajai frakcijai pačiai skelbti nepasitikėjimą savo deleguota švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene.
Ketvirtadienį Vyriausybės ir švietimo profsąjungų atstovai derybas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio koregavimo atidėjo – nebuvo rastas konsensusas.
Dalis mokytojų lapkričio 12 dieną pradėjo neterminuotą streiką protestuodami prieš rugsėjį įvestą etatinį darbo apmokėjimą. Reikalaudami derybų kelios dešimtys pedagogų nuo ketvirtadienio nepalieka Švietimo ir mokslo ministerijos patalpų.
