„(...) tas modelis, kuris susijęs su Europos Sąjungos, NATO šalimis, tai būtų dalies mūsų žmonių, manau, diskriminavimas. Skirstymas, ar jie patikimi ir gali būti Lietuvos piliečiai, išvažiavę į Rusiją ar gyvenantys Rusijoje, sakykime kaip pavyzdys – labai jautrus klausimas. Manau, turime surasti mechanizmą, kaip neturėtume skirstyti į geresnius piliečius arba blogesnius galimus piliečius“, – antradienį susitikęs su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sakė naujosios Vyriausybės vadovas.
Jis teigė, kad kokius nors saugiklius reikėtų numatyti, dėl jų privalėtų sutarti visos politinės partijos.
„Tai yra bendras mūsų visų politinių partijų sutarimas. Jeigu ne, turėsime tą pačią situaciją ir prarasime toliau savo piliečius“, – tvirtino S.Skvernelis.
Anot jo, referendumas dėl dvigubos ar daugiau negu vienos pilietybės įteisinimo turėtų vykti drauge su rinkimais.
Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
