Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 12 29

Saulius Skvernelis: Gedimino kalnas bus tvarkomas nebe pripuolamai

Gedimino kalnas bus tvarkomas nebe pripuolamai, fragmentiškai, o turint specialistų siūlymus, kaip sustabdyti jo irimą, žada premjeras Saulius Skvernelis.
Gedimino kalnas toliau slenka – užfiksuota dar viena nuošliauža
Gedimino kalnas toliau slenka – užfiksuota dar viena nuošliauža / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Sprendimai yra daromi, manau, teisingas sprendimas bus perimti Aplinkos ministerijos žinion, ir tada su labai aiškiais moksliniais paskaičiavimais ieškoti sprendimo būdų, kaip tolesnį kalno irimą sustabdyti, ir nedaryti to pripuolamai, fragmentiškai, o specialistai turi pasiūlyti sprendimus, kurie būtų efektyvūs. Ir tai bus daroma“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Gedimino kalno būkle sostinėje ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Ketvirtadienį dėl nuošliaužų uždarytą Gedimino kalną apžiūrės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, bus aptartas kalno gelbėjimo planas. Artimiausiu metu turėtų būti pradėti tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.

Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.

Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai.

Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos