„Šaržuojant, jei mes priimtumėme įstatymą, draudžiantį išvykti iš Lietuvos, tai turbūt būtų greitas sprendimas. Bet jei norime, kad bent jau neišvažiuotų žmonės, kurie išvažiuoja dėl to, kad yra nelaimingi, o nelaimingi dėl to, kad nėra galimybės socialiai oriai gyventi, tai tie žingsniai tikrai nebus tokie, kuriuos mes pajaustumėme ar matytumėme po 100 ar po 150 Vyriausybės darbo dienų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Kaip skelbė Statistikos departamentas, pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų. Beveik pusė migrantų pernai išvyko į Jungtinę Karalystę (JK).
Premjeras pritaria ekspertų nuomonei, kad migracija šiemet galėjo išaugti ir dėl to, kad dalis žmonių galėjo suskubti deklaruoti išvykimą, siekdami išvengti prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį.
Jis sutiko, kad Vyriausybė „turi temptis ir temptis“, skubėdama priimti migracijai stabdyti reikalingus sprendimus, ir pažadėjo, kad Vyriausybė sieks sumažinti skaičius.
Ekspertai, be aktyvių „Sodros“ veiksmų išieškant PSD mokestį, dar viena galima išaugusios migracijos priežastimi nurodo „Brexit“. Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, iki šiol dar svarstę išvykti gyventi į JK galėjo paskubinti sprendimą dėl prognozių, jog bus apribotos galimybės ES piliečiams gyventi ir dirbti šioje valstybėje.
Dėl emigracijos ir visuomenės senėjimo Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. šiais metais.
Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų. Pagal oficialią statistiką, Lietuvos gyventojai „į rankas“ vidutiniškai uždirba apie 640 eurų, mažesnes algas Europos Sąjungoje gauna tik bulgarai ir rumunai. Pernai vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo beveik 9 procentais. Europos Komisija teigia, kad emigraciją iš Lietuvos gali skatinti ir didelė pajamų nelygybė.
