Komitetas trečiadienį į posėdį pakvietė generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį ir Bendrojo pagalbos centro viršininką Artūrą Kedavičių.
S.Skvernelis komitetui paaiškino, kad policija atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad policija į įvykį Klaipėdos rajone reagavo netinkamai.
„Klaipėdos rajone atliktas tarnybinis patikrinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo pareigų atlikimo, netinkamo sureagavimo į iškvietimą. Švelniai tariant, įtariame pareigūnų pareigos neatlikimą“, – komiteto posėdyje sakė komisaras.
S.Skvernelis pažymėjo, kad policininkams, kurie įtariami netinkamai vykdę pareigas, Policijos departamentas suteiks teisininko konsultacijas, nes įvykyje įvelgia ir sistemos, o ne tik konkrečių žmonių, kaltę.
Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisaro (VPK) vadovybė nesikrato atsakomybės dėl šio įvykio, tačiau jos nušalinti neketinama bent iki rugsėjo, kai pasibaigs viršininko kadencija.
„Šiandien nenoriu kaltinti nė vieno pareigūno, kad jie specialiai, tyčia aplaidžiai veikė. (...) Visi mes turime prisiimti atsakomybę dėl šių faktų. Čia yra objektyvios ir subjektyvios priežastys. Šiuo atveju, nesikrato nei VPK vadovas, nei policijos komisariato vadovas atsakomybės, nes tai yra jų pareigūnų veiksmai. Ir aš už juos atsakomybę jaučiu. Galima pasakyti „eik ir pasitrauk", bet tokie atleidimo pagrindai nėra numatyti. Tokios teisės aš neturiu ir labai abejoju, ar reikia tokius sprendimus priiminėti“, – teigė S.Skvernelis.
Teistas keliskartKomisaras pažymėjo, kad yra ir kita šios istorijos pusė. Jis papasakojo, kad, nepaisant to, kad kaltinamasis nužudymu Lužgalių kaimo gyventojas dėl smurto šeimoje 2009 – 2012 m. buvo nuteistas keturis kartus, bet reali laisvės atėmimo bausmė jam skirta tik šiemet. Jam buvo paskirti kursai elgesio keitimo, tačiau nežinia, ar vyras juos lankė. Be to, jis ne kartą baustas už pasipriešinimą pareigūnams.
„Trys ar keturi teistumai dėl tos pačios nusikalstamos veikos, tačiau be realios laisvės atėmimo bausmės. Tai nuosekliai ėjo prie situacijos, kuri įvyko“, – objektyviomis įvardintas nelaimės priežastis vardijo komisaras.
Savo ruožtu BPC vadovas teigė, kad į pranešimą apie įvykį Klaipėdoje pagalbos centro darbuotojai reagavo tinkamai.
„Skambino pati moteris, kuri vėliau buvo nužudyta. Ji pranešė, kad atėjo vyras, kuris negali artintis. Darbuotojai pasitikslino, ar smurtauja. Ji pasakė, kad ne, bet ji bijanti. Paklausta, ar yra vaikų, atsakė teigiamai. Informacija buvo perduota policijai ir reagavimas priklauso nuo jos. Viskas buvo atlikta taip, kaip numatyta“, – sakė A.Kedavičius.
Jis pridūrė, kad BPC darbuotojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad kalbant su moterimi fone girdėjosi ramūs vaikų balsai.
Turėjo atvykti greičiau
S.Skvernelis teigė, kad šis įvykis buvo automatiškai priskirtas „C“ kategorijai, nors taip neturėjo būti. Komisaro teigimu, „C“ kategorija buvo priskirta todėl, kad pati skambinusi moteris nesiskundė smurtu. Tuo tarpu vietos policija buvo gavusi kitų iškvietimų, kuriuose žmonės skundėsi skriaudžiami fiziškai.
S.Skvernelis komiteto posėdyje pripažino, kad net įvykį priskyrus „C“ kategorijai policijos pareigūnai, pagal savo darbo tvarką, turėjo atvykti per valandą.
„Tačiau šiandien yra tokia situacija, kokią mes turime, tai pareigūnas važiuoja į du „B“ lygio įvykius, o tik po to į „C“ įvykį“, – apgailestavo komisaras.
Pasak jo, Lietuvoje kasdien policija sulaukia vidutiniškai 207 pranešimų dėl triukšmo, todėl jai ne visada lengva nuspręsti, kuris iškvietimas svarbesnis.
Policijos komisaras nurodė, kad šiuo metu yra tobulinama policijos duomenų bazė ir ateityje gavę iškvietimą policininkai automatiškai matys, kokie įvykiai tu adresu fiksuoti praeityje, ar gyvenantys asmenys turi leidimą ginklui įsigyti, ar jie buvę teisti.
Griežtins bausmes?
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pareigūnų teiravosi, ar nereikėtų problemų spręsti kompleksiškai ir, pavyzdžiui, griežčiau skirstyti socialinę paramą žmonėms, kurie ją prageria, o prisigėrę mušasi.
S.Skvernelis pripažino, kad socialinės rizikos šeimos yra dažniausiai pareigūnų lankomos dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų.
„Mes tikrai negalime, policija, ieškoti kaip įdarbinti, kaip tuos degradavusius žmones integruoti į visuomenę, jeigu mokamos pašalpos bet kam. Tos dvi savaitės policijos komisariatuose yra karinė parengtis numeris vienas. Važiuojame, raminame, bet tai nereiškia, kad visada padeda. Į Kudirkos Naumiestį, sakykime, būtų nuvažiavę pasieniečiai, būtų įėję, pasakę „nusiraminkite“ ir išvažiavę. Trys ketvirtadaliai buitinių žmogžudysčių yra įvykdomos būtent tokiu būdu, kad kažkas ne taip pažiūrėjo, pagriebė peilį ir viskas“, – aiškino S.Skvernelis.
Be to, pasak jo, iki šiol neaišku, kas atsakingas už Smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimą – kas turi iškeldinti smurtautoją, nuspręsti, kur jį iškeldinti. Dėl to policija kartu su parlamentarių moterų grupe kreipėsi į Vyriausybę prašydami sudaryti šio įstatymo įgyvendinimo priežiūros grupę.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad jo nuomone, artimiausiu metu turėtų būti griežtinamos bausmės už pakartotinius smurto artimoje aplinkoje atvejus. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Vilniuje iki šiol nei vienam asmeniui dėl smurto šeimoje nėra paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o tai, anot jo, rodo, kad už artimųjų talžymą teismų skiriamos per menkos bausmės.
J.Sabatausko nuomone, aktyvesnės turėtų būti ir vietos bendruomenės, kurios turėtų ne tik pranešti policijai apie besimušančius kaimynus, bet galbūt net ir pačios nuvykti pas smurtaujantį kaimyną, ypač, jei policijos komisariato vietoje nėra.
Finansavimą didins kitąmet
Primename, kad antradienį su su Policijos departamento, Muitinės, Valstybės sienos apsaugos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais susitiko premjeras Algirdas Butkevičius.
Po susitikimo jis pareiškė, kad šiemet pareigūnų algoms didinti pinigų teks ieškoti iš vidinių rezervų. Premjero skaičiavimu, maksimali šiemet pareigūnams papildomai skiriama suma gali siekti 2–3 mln. litų.
Pasak premjero, policijos ir kitų struktūrų pareigūnų darbo užmokesčio kėlimas turėtų būti kitų metų prioritetinis Vyriausybės uždavinys.
Tiesa, kiek konkrečiai atlyginimai gali augti, premjeras atsisakė įvardinti tiek skaičiais, tiek procentais.
Primename, kad per kelias pastarąsias savaites Kaune buvo užpultas ir sumuštas buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius, Vilniuje rastas nukankintas ir nužudytas Baltarusijos tautinės mažumos Lietuvoje visuomenininkas Romanas Voinickis, Klaipėdos rajone laiku nesulaukusi policijos pagalbos nuo savo vyro rankos žuvo keturių mažamečių vaikų mama, Kudirkos Naumiestyje nesulaukus kaimynų kviestos pagalbos girtas vyras nužudė sugyventinę ir jos draugę.
