„Aš tikrai dabar nematau pagrindo, kad jis turėtų trauktis. Nebent jeigu ta problema tęsis, tai kitokių sprendimų tada nebus“, – antradienį interviu LRT radijui sakė S.Skvernelis.
Premjeras teigė, kad žemės ūkio ministras ir jo šeima turi išspręsti problemą, kai keli žemių savininkai Klaipėdos rajone apkaltino ministro šeimą be leidimo ūkininkaujant jų žemėje.
„Su ministru turėjom vakar (pirmadienį – BNS) pokalbį ir jam aiškiai buvo pasakyta, kad jis turi formalizuoti ir sutvarkyti šeimos santykius žemės ūkyje. (...) Galiausiai jis turi apsispręsti ar politika, ar verslas yra svarbiau“, – kalbėjo premjeras.
Naujienų portalas 15min praėjusią savaitę pranešė, jog ministro B.Markausko motina Sofija Markauskienė 5–6 metus keliais sklypais naudojasi be savininkų leidimo. Vienas žemės savininkų teigė pats mokantis žemės mokestį ir nėra suteikęs leidimo ministro šeimai ūkininkauti jo žemėje. Tuo metu, pasak 15min, B.Markausko motina už šiuos sklypus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gauna išmokas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad „piktnaudžiavimo šešėliai“, krintantys ant žemės ūkio ministro ir jo šeimos, kompromituoja ne tik jį, bet ir visos Vyriausybės reputaciją.
B.Markauskas BNS yra teigęs, kad jo motinai priklauso 20 hektarų žemės, o dar 180 hektarų – nuomojami. Jis pirmadienį situaciją pavadino netyčine klaida.
– Šiandien vyriausybė Seime pristato metinę veiklą. Kokie jūsų prioritetai artimiausiu metu? Ką reikia daryti nedelsiant?
– Šių metų esminiai prioritetai – ta pati mokesčių reforma. Taip pat mes turime daryti sprendimus dėl pensijų pertvarkos, ypač dėl II pakopos. Tą ir padarysime. Labai svarbu ir sveikatos priežiūros sistemos struktūrinės reformos, kurios jau pradėtos ir šiemet bus tęsiamos. Pirmiausia – paslaugų prieinamumo didinimas, eilių mažinimas, pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas, ligoninių tinklas ir paslaugų kokybės sutvarkymas.
Kita sritis – švietimo reformos tęstinumas. Dabar su aukštosiomis mokyklomis esame finišo tiesiojoje, bet turime priimti sprendimus dėl vidurinio mokslo kokybės ir programų, tinklo, galiausiai – baigiamųjų egzaminų ir mokyklos baigiamojo proceso pakeitimo.
Galima paminėti, kad laukia didžiulis inovacinis iššūkis, nes tik inovatyvi ekonomika, šiuolaikiški procesai gali išlaikyti mūsų gamybos sektorių konkurencingą, skatinti ir auginti eksportą. Taigi šiose srityse taip pat turėsime daryti gana stiprius sprendimus.
Ir, kaip minėjau, niekur nedingsta klausimas dėl socialinės atskirties mažinimo. Tai – vienas esminių dalykų. Dabar norisi, kad šiemet aprėptis būtų didesnė ir paliestų vidurinę klasę.
– Kalbėdama apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko reikalus, prezidentė sakė, kad ant ministro ir jo šeimos krintantys piktnaudžiavimo šešėliai turi būti išsklaidyti, kylančios abejonės kompromituoja ne tik ministro, bet ir vyriausybės reputaciją. Ką apie manote?
– Su ministru kalbėjomės pirmadienį ir ministrui labai aiškiai buvo pasakyta, kad, kalbant apie mamos turimą verslą žemės ūkyje, jis turi formalizuoti ir sutvarkyti tiek savo, tiek šeimos turtinius santykius. Ministras pripažino, kad galbūt kaip politikui ar politiko šeimai reikėjo sudaryti rašytines sutartis, nors to nereikalauja įstatymas.
Buvo paminėta, kad tikrai yra didesnė problema, kurią irgi ministrui reikia išspręsti. Jis galiausiai turi apsispręsti, ar svarbiau politika, ar – verslas. Ministras mane informavo apie šeimos sprendimus parduoti verslą. [...]
– B.Markauskas pirmadienį teigė, kad „jei S.Skvernelis pasakys, jog turiu problemą, išeisiu tą pačią dieną“. Ką pasakėte?
– Ministras ir jo šeima turi problemą, tą problemą jis sprendžia ir turi išspręsti. Jei nepavyks, tikrai bus tokie sprendimai, kokie turi būti.
– Atsistatydinti, jūsų nuomone, jis neturėtų?
– Aš tikrai dabar nematau pagrindo trauktis. Nebent jeigu tai tęsis ir problema nebus išspręsta, tada kitokių sprendimų nebus.
– Jūsų manymu, ką vyriausybei pavyko padaryti šiais metais, ko ne?
– Visi gali Seimo svetainėje ją perskaityti. Manau, kad pagrindinis dalykas tas, kad praėjusiais metais mes sugebėjome priimti įstatymus, atlikti pakeitimus ir tas struktūrines reformas, kurios leido dalintis augančios ekonomikos vaisiais su tais žmonėmis, kuriems to labiausiai reikia. Pirmiausia visos pastangos buvo nukreiptos į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą. Tai pavyko padaryti. Šį žingsnį mes tęsime ir šiais, ir kitais metais.
Pradėtos struktūrinės reformos kalbant apie valstybės įmonių pertvarką, kas buvo neišvengiama. Baigtos procedūros, kurios labai svarbios Lietuvai stojant į EBPO. Labai svarbu, kad mes įvykdėme likusias reformas, priėmėme įstatymus, kurių reikėjo, kad galėtume tapti šio elitinio klubo nariais. Pradėjome švietimo reformą. Pokyčiai prasidėjo vaistų rinkoje ir sveikatos priežiūros sistemoje.
Įgyvendinome dar vieną labai svarbų dalyką – dvejais metais anksčiau, neturėdami jokių politinių lozungų, skyrėme 2 proc. BVP šalies gynybai, krašto apsaugos sistemą pradėjome aprūpinti reikalinga ginkluote, apie kurią anksčiau mūsų kariai galėjo tik pasvajoti. Buvo atliekami darbai, kad būtų kovojama su korupcija. Ir labai džiugu, kad šalyje niekam nėra indulgencijos. Darbų daug, bet pagrindinis dalykas – socialinės atskirties ir skurdo mažinimas.
– O kas tai rodo?
– Tai rodo daug rodiklių. Pavyzdžiui, žmones, kurie gaudavo minimalią algą, kurie procentiškai buvo arti skurdo ribos, pavyko iš to ištraukti. Tai patvirtina procentas, kuris šiek tiek sumažino atskirtį tarp turtingesnių žmonių ir mažiausiai uždirbančiųjų. Galiausiai nelygybės tarpas, palyginti su ES valstybėmis, irgi šiek tiek pagerėjo keliais procentiniais punktais.
– Prezidentė yra išsakiusi kritikos dėl vaiko teisių apsaugos pertvarkos. Yra tam pasiruošta?
– Liepos 1 d. prasidės realus įgyvendinimas, reikalingi įstatymai priimti, poįstatyminiai aktai priimami. Pirmadienį buvo priimta tvarka, pagal kurią bus skiriami psichologai (kalbu apie baudžiamąjį procesą, kai reikia apklausti nepilnamečius). Manau, kad numatyti darbai vyksta pagal grafiką ir laiku.
– Paryžiuje viešėjusi prezidentė pranešė, kad baigtos derybos dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, gyrė šiuokart ir vyriausybės darbą. Tikimasi, kad po mėnesio būsime pakviesti į EBPO. Ką tai reiškia Lietuvai?
– Mes tampame elitinio valstybių klubo nare, todėl atsiranda visiškai kitokių galimybių, kalbant apie mūsų šalies patrauklumą, patikimumą, investicijas, tam tikrus reformų vertinimus, galiausiai – pačią verslo aplinką. Šaliai būti šios organizacijos nare yra tam tikras kokybės ženklas. Dar daugiau, stojant į šią organizaciją, buvo keliami gana dideli reikalavimai, skirtingai nei toms valstybėms, kurios šio klubo narėmis tapo prieš 5–10 metų. Kasmet vis sunkiau tai padaryti. [...]
