„Esame atviri visų klausimų sprendimui, bendrų pozicijų derinimui, ypatingai prasidedant deryboms dėl daugiametės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos bei artėjant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje. Esu įsitikinęs, jog mūsų valstybes sieja daugiau nei tik geografinė kaimynystė“, – Vyriausybės pranešime sakė S. Skvernelis.
Jis pažymėjo, kad ypač geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo tuomet, kai šalims vadovavo prezidentas Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis. Ministras pirmininkas vis dėlto teigė neabejojantis, jog abiejų šalių vyriausybės stengsis, kad dvišaliai santykiai būtų draugiški.
„Kada abi valstybės buvo kartu, abi valstybės klestėjo, kada pavykdavo įkalti pleištą tarp mūsų šalių, ir Lietuvai, ir Lenkijai būdavo blogas laikotarpis. (...) Šiandien esame naujos strateginės partnerystės etape ir net neabejoju, kad tiek iš mano Vyriausybės, tiek iš Lenkijos vyriausybės bus dedamos visos pastangos, kad santykiai tarp mūsų šalių būtų pavyzdiniai ir draugiški“, – po premjerų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis.
Pasak jo, strateginius dviejų šalių santykius iliustruoja ir sėkminga „Orlen Lietuvos“ veikla Lietuvos ir regiono rinkose. Didelis šios įmonės indėlis į regiono socialinę, ekonominę gerovę įrodantis ir pasirengimą tęsti investicinius projektus Lietuvoje. S.Skvernelis pažymėjo, kad tolesnis „Orlen Lietuvos“ gamyklos vystymas yra tolesnis Lietuvos potencialo stiprinimas, nes, jo teigimu, Mažeikių gamykla yra pagrindinis mokesčių mokėtojas ir didžiausias eksportuotojas Lietuvoje.
„Šiandien bendradarbiavimas tarp „Orlen Lietuvos“, „Lietuvos geležinkelių“ ir Vyriausybės yra pavyzdinis. Mažeikių gamykla turi ypatingas sąlygas, turi Vyriausybės sprendimą, kad bus atstatytas Rengės geležinkelio ruožas ir turi labai aiškią bendrą viziją, kaip galima toliau investuoti į šitą gamyklą ir vystyti jos pajėgumus. Kviečiu „Orlen“ ir Lietuvos gamyklos („Orlen Lietuvos“ – BNS) vadovus drąsiai investuoti, Vyriausybė visuomet bus pasirengusi sudaryti puikias sąlygas šitoms investicijoms“, – sakė S.Skvernelis.
M.Morawieckis pabrėžė, kad gamykla Mažeikiuose svarbi šalių energetiniam ir politiniam saugumui.
„Tikrai „Orlen Mažeikiai“ didina mūsų energetinį saugumą, tuo pačiu metu didina ir politinį saugumą. (...) Bendradarbiaudami tarpusavyje turime didelę viltį, kad ateis laikas, kai bus įmanoma taip pat taikiai bendradarbiauti ir su Rusija“, – spaudos konferencijoje sakė Lenkijos premjeras.
S.Skvernelis taip pat prisiminė žuvusio prezidento L.Kaczynskio iniciatyvą investuoti Mažeikiuose.
„Kalba eina apie šito regiono, mūsų valstybės ir viso regiono energetinę nepriklausomybę. Galėtume pagalvoti, kas būtų, jei tuomet nebūtų padarytas prezidento L.Kaczynskio apsisprendimas dėl investicijos ir „Mažeikių naftos“ pirkimo. Ta gamykla galėjo atitekti į kitas rankas, į mūsų didžiojo kaimyno rankas (...) Turime daug bendrų projektų dar nerealizuotų, bet labai svarbių. Kalbant apie mūsų šalių saugumą, ekonominį išsivystymą, apie bendradarbiavimą Europos Sąjungos rėmuose, ginant abiejų šalių interesus“, – sakė S.Skvernelis.
Lenkijos premjeras išreiškė pageidavimą netolimoje ateityje pagerbti L. Kaczynskį Mažeikiuose atminimo lenta. S.Skvernelis teigė manantis, kad „atminimas bus tinkamai įamžintas“.
Premjeras S.Skvernelis susitikime taip pat įvertino Lenkijos paramą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją.
„Rytoj (pirmadienį – BNS) vyksiančiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausybių vadovų susitikime Taline turime rasti baigtinį sprendimą dėl sinchronizacijos modalumų“, – pranešime pabrėžė S.Skvernelis.
Sekmadienį Lietuvos ir Lenkijos premjerai Taline dalyvaus keturių šalių – Baltijos valstybių ir Lenkijos – premjerų neformaliame susitikime.
Vyriausybės teigimu, „Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos įmonė, eksportuojanti daugiausia produkcijos ir sumokanti didžiausius mokesčius. 2017 metais ši bendrovė į sumokėjo 302 mln. eurų mokesčių ir kitų įmokų.
Šių metų kovą Vyriausybė ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kurioje numatoma, kad Lenkijos bendrovė investuos į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, o Vyriausybė persvarstys viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifus įmonei, išnagrinės galimybę tiesti produktotiekį į Klaipėdą.
