„Aš manau, kad jeigu tokia galimybė atsirastų antžeminiu skaitmeniniu būdu transliuoti ir visai Lietuvai, nereikėtų tik į šitą regioną žiūrėti“, – žurnalistams Šalčininkuose sakė premjeras.
Anot jo, lenkiška informacija galėtų būti atsvara rusiškai propagandai.
„Jeigu mes neužimame šitos kultūrinės nišos, informacinės erdvės, tai užima kažkas kitas. Jeigu čia gyventojai žiūri ne Lietuvos arba Lenkijos televiziją, o žiūri Rusijos televiziją, tai mes ir formuojame tam tikrą požiūrį. Žiniasklaida turi didžiulę įtaką. Dėl to pilietiškumo ugdymas, stovyklos, apsikeitimas gerąja praktika, galiausiai informacinis prieinamumas tiek Lietuvos televizijos, tiek Lenkijos televizijos yra labai svarbu“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, netinkamai pietryčių Lietuvos atžvilgiu kartais elgiasi ir politikai.
„Mes, taip pat ir politikai, dažnai elgiamės (netinkamai), pavyzdžiui, per rinkimus pasakydami, kad mes čia nekandidatuojame, šitas kraštas jau yra kaip ir prarastas, mums nebeįdomu, nes čia nelaimėsime. Tai irgi rodo požiūrį“, – svarstė premjeras.
Seimo „Gegužės 3-iosios“ grupė, kuri siekia analizuoti ir spręsti Lietuvos lenkų bei Lietuvos ir Lenkijos problemas, šią savaitę paragino, kad į Vilniaus regioną turi būti transliuojama iki aštuonių Lenkijos televizijų programų.
„Gegužės 3-iosios grupė tikisi, kad iki birželio 1 d. tokios Lenkijos televizijų retransliacijos bus pradėtos. Tai yra svarbu, nes kaip rodo daugelio sociologų ir politologų tyrimai, Vilniaus regiono gyventojai daugiausiai žiūri Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, o galimybės stebėti Lenkijos televizijas, nors daugelio gimtoji kalba yra lenkų, neturi. Todėl šio regiono gyventojai yra įsprausti į Rusijos propagandos formuojamą informacinę erdvę. Tai kelia didelį susirūpinimą, ir manome, kad šis sprendimas padės regiono žmonėms turėti galimybę stebėti objektyvesnę informaciją gimtąja kalba ir susidaryti objektyvesnį vaizdą apie vykstančius procesus“, – teigė „Gegužės 3-iosios“ grupės iniciatorius Andrius Kubilius.
Pasak S.Skvernelio, galėtų būti retransliuojama ir mažiau lenkiškų kanalų.
„Aš manau, kad neturime apsibrėžti – 8 ar 9 televizijas (retransliuoti), turi būti prieinama ir tokią galimybę tikrai mes svarstysime, žiūrėsime, kokios tai būtų sąnaudos, kad būtų galima stebėti pagrindinius galbūt du, tris, keturis (kanalus). Galime apsipręsti, koks tas paketas turi būti“, – penktadienį sakė S.Skvernelis.
Be to, jis skeptiškai įvertino siūlymą steigti naują specialų fondą pietryčių Lietuvai. Pernai gruodį Seimui pasisakius prieš panašaus fondo steigimą, Seimo posėdžių sekretoriate vėl registruotas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektas. Jį teikia 20 Seimo narių, daugiausia – konservatorių, tačiau yra ir liberalų, „tvarkiečių“. Fondo lėšos būtų skiriamos skatinti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kurtis vietos bendruomenes, gerinti vietos gyventojų pilietinį, informacinį raštingumą, plėtoti gyventojų ūkinį, socialinį ir kultūrinį užimtumą, mažinti pietryčių Lietuvos regiono socialinę ir ekonominę atskirtį, puoselėti etnografinės architektūros paveldą, užtikrinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų tinklą.
„Jeigu mes norime padaryti pliusiuką popieriuje, tai galime tą padaryti, jį įkurti, bet dar vieno fondo, kas susiję su fondo administracija: fondo administravimas, žmogiškieji resursai – Vyriausybė yra užėmusi kitą strateginę liniją, mes sprendžiame klausimus horizontaliai. Tai nėra vienos Vyriausybės arba vienos ministerijos problema, tai yra visų 14 ministerijų problema. Sprendžiant horizontaliai mes galime turėti atskirus darbus, skirtus šitam regionui, mūsų programoje tas numatyta, ir nekurti dar vienos administracinės naštos ir struktūros“, – aiškino premjeras.
Jis penktadienį lankėsi Šalčininkėlių pagrindinėje mokykloje, Šalčininkų J.Sniadeckio ir Lietuvos tūkstantmečio gimnazijose, bendravo su savivaldybės atstovais.
