Trečiadienio rytą premjeras Saulius Skvernelis prezidentei Daliai Grybauskaitei atnešė tris teikimus atleisti iš pareigų švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę L.Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą K.Navicką. Prezidentė susitiko tik su pastaraisiais dviem, nes abejonių dėl J.Petrauskienės atleidimo jai nekilo.
Sprendimą dėl ministrų prezidentūra ketina paskelbti vėliau.
S.Skvernelis pas prezidentę praleido apie pusvalandį ir išvyko nieko žiniasklaidai nekomentavęs. 11 valandą pas prezidentę atvyko pasikalbėti L.Ruokytė-Jonsson. Su D.Grybauskaite ministrė kalbėjosi apie pusvalandį.
Ji po susitikimo žurnalistams sakė pati savo noru pateikusi atsistatydinimo prašymą. „Premjeras pats jau nebeskambina ministrams“, – nuoskaudos neslėpė L.Ruokytė-Jonsson ir papasakojo sulaukusi S.Skvernelio sekretoriato prašymo pateikti prašymą dėl atleidimo.
„Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti daugiau, nėra prasmės ir savigarba neleistų“, – sakė ji.
Išeinanti ministrė tikino jokių priekaištų kolegoms ministrams neturinti.
„Mačiau labai sąžiningus, profesionalius žmones. Na, iš premjero, jo kanceliarijos, jo aplinkos spaudimas visada buvo didelis daugeliu klausimų, ypač kas liesdavo žiniasklaidos klausimus, – sakė ji. – Todėl ir buvo įkurta Medijų taryba, kaip apsigynimo būdas, kad teisės aktai būtų diskutuojami kartu su žiniasklaidos atstovais.“
Anot L.Ruokytės-Jonsson, premjeras norėdavo viską daryti nepasitaręs, o ministerija esą norėjo viską daryti pagal taisykles ir kiekvieną savo sprendimą suderinti su lauko, kurį palies sprendimai, atstovais.
„Šis sprendimas tiesiog išvirto į įtampas, kurios galbūt padiktavo šią įvykių seką“, – svarstė ji. L.Ruokytė-Jonsson sakė, kad jokių problemų dirbant su parlamentiniu Kultūros komitetu nebuvo.
Ministrė daugiau detalių apie patirtą spaudimą atskleisti nenorėjo, tačiau tikino, kad tai padarys pabaigusi darbus. „Tikrai yra ką papasakoti“, – sakė ji.
Išeinanti ministrė teigė esanti įsitikinusi, kad jai pavyko nemažai nuveikti.
„Išeinu su pakelta galva. Paprašiau prezidentės trumpo laiko, kad galėčiau parengti kultūros strategiją“, – sakė ji. Kiek dar paprašė likti ministrų kabinete, L.Ruokytė-Jonsson detalizuoti nenorėjo.
Ministrė sakė gerbsianti bet kokį prezidentės sprendimą.
„Nebuvo jokios kritikos, jokių priekaištų nesulaukiau“, – apie pokalbį su prezidente kalbėjo ji.
K.Navickas: nesutikau išeiti savo noru
10 valandą pasikalbėti su prezidente atvyko iš aplinkos ministro posto atleidžiamas K.Navickas. Susitikimas buvo trumpas – tetruko daugiau kaip 10 minučių.
K.Navickas po susitikimo sakė, kad prezidentė jam padėkojo už darbus. Ką apie visa tai mano prezidentė, jis nekomentavo ir siūlė to teirautis pačios prezidentės.
„Paprašiau būti atleistas, nes tikrai nematau galimybių dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris pastato ministrus į priešakines pozicijas, o paskui, kai reikia, palieka vienus“, – sakė jis. Išeinantis ministras sakė turintis omenyje sprendimus dėl miškų kirtimo normos padidinimo.
K.Navickas žurnalistams sakė, kad jam buvo pateiktas prašymas atsistatydinti savo noru.
K.Navickas sakė nesutikęs išeiti savo noru: „Mano motyvas yra labai paprastas, mano atleidimas yra bet kokiu atveju destrukcinis veiksmas, tai tikrai neprisideda prie darnios valstybės veiklos ir aš tikrai nenoriu bendradarbiauti.“
„Ne, nejaučiu“, – patikino jis, paklaustas, ar jaučia nuoskaudą dėl visos šios situacijos.
Atleidžiamas ministras pasakojo, kad antradienį jam viešint Briuselyje ėmė plaukti skambučiai ir laiškai.
„Siekiant, kad procesas būtų sklandus, mums reikia jūsų parašo, kad jūs atsistatydinate. (...) Mano atsakymas yra, kad aš nenoriu, kad šitas procesas būtų sklandus, nes mes turime žinoti, kad nėra galima veiklą tęsti prisidenginėjant ministrais ir aš sutinku su kietu atleidimu ir tikiuosi, kad taip ir įvyks“, – dėl ko nesutiko savo išeiti savo noru, aiškino jis.
Atleidžiamas ministras sakė, kad to motyvų jis neišgirdo iki šiol.
„Sakoma, kad stabdau kažkokias reformas, tai tikrai labai norėčiau sužinoti, kurias. Nes tos, kurios stoja, labiau iš premjero pusės, negu iš mano“, – pabrėžė jis.
Jis svarstė, kad norint pagrįsti šį veiksmą premjerui reikėjo daug motyvų. „Atvirai pasakysiu – neturėjau ir neturiu politinio (palaikymo – aut.) niekada, nei iš „valstiečių“ frakcijos, nei iš paties premjero. Tol, kol vykdai sprendimus, tol viskas gerai. Bet kai turi savo nuomonę, tas nepatinka. Tai šioje vietoje aš jaučiuosi laisvas ir laisvas išeiti“, – teigė K.Navickas.
Prezidentė pirmadienį pareiškė pritarianti J.Petrauskienės atstatydinimui, tačiau kitų dviejų ministrų atleidimas jai sukėlė klausimų.
Komentuodama premjero pirmadienį pagarsintą sprendimą atleisti tris Vyriausybės ministrus, prezidentė pabrėžė, kad tai neišsprendžia šiuo metu svarbiausios – pedagogų darbo apmokėjimo – problemos.
„Sukuriant naują problemą išspręsti buvusios tikrai neįmanoma, ir iliuzijų premjerui turbūt nereikėtų turėti. O spręsti reikia tai, ką reikia. Tai reikėjo daryti penktadienį, o ne šiandien“, – pirmadienį teigė D.Grybauskaitė.
„Manau, kad premjeras mėgina taip savo problemas nustumti ant kitų galvų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Netikėtą žinią pirmadienį paskelbęs premjeras sakė, kad didžiuojasi savo ministrais, kurie yra profesionalai ir atsakingi žmonės, kurie nebijojo daryti svarbių pokyčių.
„Manau, kad padaryti esminiai darbai, jų pakankamai daug, pajudinti klausimai, kurių liesti nebuvo politinės valios nuo pat nepriklausomybės atkūrimo“, – apie dvejus Vyriausybės metus kalbėjo jis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pasveikino tokį premjero žingsnį.
„Galiu pasveikinti premjerą, kad jis ryžtingai žengė tą žingsnį. Mes šnekėjome apie tai, kad sprendimai dėl to, kad stiprintume, perinstaliuotume tam tikrose įtampose situaciją, yra naudingi ir svarbūs, bet tikrai negalvojau, kad premjeras šiandien tą ryšis padaryti, bet jis ryžosi, manau, kad tik į gera“, – BNS pirmadienį sakė R.Karbauskis.
Atleidžiami ministrai skundėsi, kad jiems dirbti buvo sunku dėl to, kad nebuvo jokio „valstiečių“ frakcijos palaikymo.
Nepaisant to, S.Skvernelis nenorėjo sutikti, kad profesionalų Vyriausybės idėja žlugo. Esą jei jo Vyriausybėje ministrais būtų politikai, nebūtų pradėtos jokios reformos.
