Pasak Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, S.Skvernelis sakė, kad būtina išspręsti finansavimo klausimą infrastruktūrai. Dabartinės prieglobsčio ir migracijos lėšos, kurios remiasi istoriškumo principu, pasak ministro, yra aiškiai nepakankamos.
Dabar valstybė narė, nusprendusi vykdyti trečiųjų šalių piliečių perkėlimą, tai daro savo lėšomis, ir tik tinkamai atsiskaičius Europos Komisijai už perkeltus asmenis, būtų išmokama vienkartinė išmoka. Europos Komisija yra paskelbusi, kad už vieno pabėgėlio perkėlimą priimančiai valstybei mokėtų po 6 tūkst. eurų.
S.Skvernelis posėdyje teigė, kad Lietuva yra pasiryžusi būti solidaria ES nare ir pagal realias galimybes prisidėti sprendžiant migracinę krizę. Tačiau, pasak jo, Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl perkėlimo ES viduje mechanizmo kelia rimtų abejonių. Visų pirma – dėl privalomojo pobūdžio.
Nori savarankiško sprendimo
„Kokį signalą siekiame pasiųsti potencialiems migrantams? Juk žinome, kad daugumos jų tikslas yra ne ES kaip tokia, o labai konkrečios, turtingos bendrijos šalys, kurios suteikia dosnias prieglobsčio sąlygas ir ekonomines perspektyvas. Abejotina, ar efektyvus būtų privalomas paskirstymas, kadangi dauguma migrantų vis tiek mėgintų pasiekti jiems prioritetines šalis“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Bendrasis vidaus produktas ir gyventojų skaičius, pagal tai galima nustatyti rekomendacinius skaičius, tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti konkreti valstybė, – sakė ministras.
Jo žodžiais, reikia kalbėti apie savanorišką valstybių narių įnašą į pabėgėlių paskirstymą bei galimybę nustatyti rekomendacinio pobūdžio kriterijus, kurie būtų aiškūs, skaidrūs bei priimtini visos šalims.
„Mūsų vertinimu, yra du kriterijai: bendrasis vidaus produktas ir gyventojų skaičius, pagal tai galima nustatyti rekomendacinius skaičius, tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti konkreti valstybė“, – sakė ministras.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė anksčiau pareiškė, kad pagal gyventojų skaičių ir šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) Lietuva galėtų priimti iki 250 pabėgėlių. Tuo metu Briuselis siūlo, kad Lietuva priimtų 207 pabėgėlius ir turėtų apsvarstyti 503 prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
S.Skvernelis Liuksemburge taip pat akcentavo visapusišką požiūrį į migracijos keliamus iššūkius. Jo teigimu, kova su neteisėtu migrantų gabenimu, grąžinimo politika, išorės sausumos ir jūros sienos apsauga yra sritys, kurios reikalauja ryžtingų sprendimų, efektyvumo bei didesnių ambicijų.
„Būtinas veiksmingas ES išorės sienų valdymas, sienų saugumo užtikrinimas. Šioje srityje turime spragų, įskaitant nepanaudotas IT sistemų ir technologijų galimybes, kas yra labai svarbu“, – tvirtino ministras.
Europos Komisija paprašė valstybių narių per dvejus metus priimti 20 tūkst. Sirijos pabėgėlių ir paskirstyti dar 40 tūkst. į Italiją ir Graikiją plūstančių prieglobsčio prašytojų iš Sirijos ir Eritrėjos prašymų.
