„Jeigu žmogus darė viską, kad senelis galėtų ten ramiai gyventi, ir leisti laikraštį „Keleivis“, ir dirbti VLIK'e, ir dėl to tampa KGB agentu, tada aš tiesiog didžiuojuosi, kad mano tėvas tampa KGB agentu, padėdamas savo tėvui, mano seneliui“, – ironizavo jis.
Anot KGB dokumentų, kuriuos paskelbė BNS, dirigentas S.Sondeckis buvo užverbuotas 1962 metais, turėjo agento „Saliuto“ slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S.Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis.
„KGB dokumentuose esama informacijos, kad S. Sondeckis užverbuotas 1962 m. ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis, kuris buvo emigravęs į JAV ir priklausė VLIK valdybai ir redagavo laikraštį „Keleivis“ (KGB J. Sondeckį įvardijo objektu „Ded“)“, – skelbia kgbveikla.lt.
Ši svetainė visą šeštadienį neprieinama – ji neatlaikė didelio susidomėjusių žmonių skaičiaus.
S.Sondeckis 15min teigė šeštadienį taip ir negalėjęs ten patekti ir pažiūrėti, kokiais dokumentais remdamasis LGGRC paskelbė tokią žinią apie jo tėvą.
„Mano tėvas jokiomis mašinėlėmis, jokiais kompiuteriais niekada nerašė – jo nepriversi. Tai turi būti rašyta jo ranka. O jo raštą – jis buvo labai specifinis, mes žinome. Ir mums nepakiš bet ko (...) Jis rašė tik ranka“, – sakė jis.
S.Sondeckis jaunesnysis teigė pritariantis istoriko ir politiko Arvydo Anušausko nuomonei, kad paviešintus dokumentus reikėtų vertinti atsargiai.
Anot dokumentų, 1967 metais KGB gavo informacijos, kad J.Sondeckis nori užmegzti ryšius su sūnumi ir nusprendė tuo pasinaudoti, siekta padaryti įtaką, kad jis atsisakytų nuo antisovietines veiklos ir atvyktų į Lietuvą, kur galima jį būtų sekti ir išnaudoti aktyviau. 1968 metais abiejų susitikimas buvo suorganizuotas Kanadoje, kur S. Sondeckis keliavo koncertuoti.
„Ką jis (S.Sondeckis – aut.) bandė daryti? Savo tėvą skundė KGB ar kaip? Aš nesuprantu, kur čia agentūra. Jis bandė parsivežti, tai ko jis neparsivežė? – neslėpdamas pykčio klausė pašnekovas. – Viename numeryje pats Jackus yra parašęs straipsnį, kaip jį bandė per sūnų, per visur sugrąžinti į Sovietų Sąjungą ir iš to netgi pasityčiojo ir pasijuokė.“
Jis pabrėžė, kad kitaip nei kaip humorą to vertinti negalintis ir tikino, jog tokie dalykai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo kur kas svarbesnių dalykų Lietuvoje.
„Mano komentaras paprastas – mes tikrai nieko nebijome, parodykit dokumentus ir aš pasakysiu, kad mano tėvas buvo kagėbistas. Bet jūs jų neparodysit, o aš parodysiu dokumentus“, – teigė jis.
S.Sondeckis sakė šeštadienį radęs senelio ir tėvo laiškus, kuriuose yra paliečiama ir J.Sondeckio grįžimo į Lietuvą klausimas.
„Ir mes jums parodysime dvigubus laiškus – tuos, kur priversdavo parašyti kagėbišnikai, matyt, tėvą, ir tuos laiškus, kur iš senelio atkeliaudavo pas tėvą, kurie būdavo nežinomi. Kaip sako: yra tikras laiškas ir netikras. Tai va, visi tikri laiškai prasidėdavo „Mielas Sauliau“, visi netikri – „Brangieji mano“ ir iškart rašomos pavardės, kas atnešė tą laišką“, – pasakojo jis.
Paklaustas, ar mėgino šiuos laiškus parodyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, S.Sondeckis sakė, kad šeima to nedarė ir nedarys.
„Mes nieko nebandysim – dar kartą jums kartoju. Genocido centras atims dabar iš tėvo jo pasiekimus muzikoje? Šis centras atims nusipelniusio artisto vardą? Šitas centras atims nacionalinę premiją? Gedimino pirmo laipsnio ordino kryžių jis atims? Ką aš jai duosiu, pašla ana (tegu eina ji – aut.) atsiprašant. Ką jis turėjo prisipažint? Rašo jinai šiandieną, jūsų portale jinai rašo: jis turėjo prisipažint. Ką prisipažint? Jeigu jis nebuvo agentas, tai ką prisipažint, jis gi net nežino, kad jisai ten ranka Sąjūdžio laikais, pabrėžiu, sako A.Anušauskas, įrašytas. Tai ką dar čia komentuoti?“ – kalbėjo jis, turėdamas omenyje LGGRC vadovės Teresės Birutės Burauskaitės šeštadienį BNS pasakytą frazę, kad viešumas padės tautos apsivalymui.
Ji taip pat apgailestavo, kad agentų sąraše esantys žmonės nepasinaudojo galimybe prisipažinti valstybei.
Pašnekovo teigimu, kai tokie dalykai dedasi Lietuvoje, nenuostabu, kad žmonės iš jos išvažiuoja: „Mano brolis ir sako motinai – ko čia sėdi, varyk pas mus. Ką neteisingai sako mano brolis? Gyvendamas Vokietijoje ir būdamas vienas iš geresnių violončelininkų Lietuvoje – jeigu būtų, bet jis ne Lietuvoje, todėl kad jam čia nėra ką veikt.“
S.Sondeckis 1999 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Jis mirė 2016-aisiais, eidamas 88-uosius metus.
