Prokuroras Saulius Verseckas neslėpė, kad apeliacinio teismo sprendimu nėra labai patenkintas. Jis pripažino jau galvojantis, ar nevertėtų nuosprendžio skųsti Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turime apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir šiandien pagaliau nuosprendis Darbo partijos byloje įsiteisėjo. Tai yra teismas konstatavo faktus, kurie, manau, buvo svarbūs visiems, faktą, kad Darbo partija 2004–2006 m. iš tiesų gyveno iš milžiniškų neaiškios kilmės lėšų, kurios buvo neapskaitomos ir nedeklaruojamos“, – kalbėjo prokuroras.
S.Verseckas svarstė, kodėl apygardos ir apeliacinis teismai nevienodai traktavo apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir laikė tai ne sukčiavimu, o siekiu išvengti mokesčių.
„Praktika nėra vienareikšmiška. Aukščiausiasis Teismas nevienodai pasisako. Formuojama praktika lyg sukčiavimas gali būti tik PVM grobstymo bylose. Pasvarstysime, ar šitą klausimą kelti iš naujo kasacinės instancijos teismui“, – sakė S.Verseckas.
Aukščiausiojo Teismo nuomonę prokuroras norėtų sužinoti ir dėl to, ar reorganizuota partija iš tiesų nėra atsakinga už praeities veiklą.
„Tai yra teisinis klausimas, kurį turime išspręsti aukščiausiu lygmeniu“, – aiškino S.Verseckas.
Jis pažymėjo, kad faktų Aukščiausiasis Teismas nebesiaiškins, ar Darbo partija gaudavo neteisėtų pajamų, nes tai jau yra faktas, tačiau jam esą dar liko teisinių klausimų dėl nusikaltimų kvalifikavimo, dėl juridinio asmens atsakomybės ir turto konfiskavimo.
Neslėpė džiaugsmo
V.Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis po nuosprendžio paskelbimo neslėpė, kad jis džiugina daug labiau nei 2013-aisiais paskelbtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, pagal kurį V.Uspaskichui grėsė už grotų praleisti ketverius gyvenimo metus.
Tačiau nepaisant iš esmės sumažintos bausmės, advokatas neatmeta, kad ir jo ginamasis norės dar daugiau – tapti visiškai išteisintas.
Čia turi būti teisybės faktorius, o ne pinigų, – sakė A.Miškinis.
„Šį sprendimą vertinu daug geriau nei tą, kuris buvo keistas. Tiesą sakant, mano nuomonė yra tokia, kad toks nuosprendis turėjo būti jau 2013 m. liepos mėnesį. Tai daug teisingesnis sprendimas“, – kalbėjo advokatas. Jis pridūrė, kad kalba šiek tiek avansu, nes nuosprendžio su ginamuoju dar neaptarė.
Advokatas pripažino, kad teismas nustatė apgaulingą Darbo partijos apskaitą ir už tai V.Uspaskichui skyrė baudą, nors jo ginamasis visada neigė tokios buhalterijos egzistavimą.
„Gerai, kada žmogus, kuriam skirti 4 metai laisvės atėmimo ir priteisti civiliniai ieškiniai, dabar turi 190 MGL baudą. Tai daug teisingiau pagal bylos aplinkybes“, – sakė jis, pripažindamas, kad milijonieriui V.Uspaskichui 7 tūkst. eurų bauda turbūt bus įveikiama.
„Čia turi būti teisybės faktorius, o ne pinigų“, – aiškino advokatas. Jis tikino klausysiantis kliento ir rašysiantis kasacinį skundą, jei V.Uspaskichas to panorės.
V.Gapšio advokatas taip pat džiaugėsi, kad jo klientas išteisintas dėl sukčiavimo, tačiau piktinosi, kad jis vis dėlto pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos.
„Kai grįš, mes apsitarsime. Manau, kad toks įdomus nuosprendis. Aišku, motyvai čia ne visi šiandien dar pasakyti“, – sakė V.Gapšio advokatas Saulius Juzukonis.
Vietoj kalėjimo – baudos
Vis dėlto teismas konstatavo Darbo partijos buhalterijos padarytus pažeidimus. Teismas nustatė, kad į juridinio asmens Darbo partijos apskaitą neįrašyti 7 mln. eurų pajamų ir 4 mln. eurų išlaidų.
Todėl už apgaulingą Darbo partijos buhalterijos tvarkymą V.Uspaskichui paskirta 6 800 eurų bauda, V.Gapšiui – 3 600 eurų bauda, o buhalterei M.Liutkevičienei – 5 700 eurų piniginė bauda.
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas siūlė V.Uspaskichą nubausti šešerių metų laisvės atėmimo bausme, parlamentarui V.Gapšiui skirti pusantrų metų bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams, M.Liutkevičienei – vienerių metų bausmę, vykdymą atidedant dvejiems metams.
Taip pat S.Verseckas siūlė Darbo partijai skirti apie 376 tūkst. eurų baudą.
Nuteistieji prašė juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
