„Nesutikčiau su vertinimu, kad savo gyvenimo bylą, jei galima taip vadinti, pralaimėjau. Iš esmės laimėjau, kadangi, kaip žinia, jau Apeliacinis teismas patvirtino nustatytas faktines aplinkybes, tą mastą, kokios neteisėtų finansinių lėšų sumos buvo panaudotos Darbo partijos veikloje.
Šiandien Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad ir įrodymai buvo surinkti teisėtai ir pagrįstai. Taigi dėl faktinių aplinkybių, kas buvo ilgus metus neigiama, kad viso to nebuvo, byla sukurpta, sufalsifikuota, šiandien galime pasakyti, kad ir faktine, ir teisine prasme visi faktai įrodyti“, – sakė S.Verseckas.
Šiandien turime tokią situaciją, kad pateikdamas VMI neteisingus duomenis ir išvengęs sumokėti mokesčius, nesvarbu, ar 100 eurų, ar 100 mln. eurų, – esi vertas tos pačios bausmės, – sako S.Verseckas.
Vis dėlto prokuroras tikina, kad įstatymuose turėtų būti aiškiau apibrėžta, kas yra apgaulingas buhalterijos tvarkymas, o kas jau sukčiavimas.
„Po šios dienos sprendimo, manau, kad įstatymų leidėjams atsiras būtinybė sutvarkyti mokestinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip, kad nebūtų tokia situacija, kad, kai išvengiami milijoniniai mokesčiai, tai būtų laikoma viso labo nesunkiu nusikaltimu, už kurį neskiriama jokia reali bausmė. Kad nebūtų tokios situacijos, kad vogti apsimoka“, – kalbėjo prokuroras.
S.Versecko teigimu, dėl mokestinių nusikaltimų teisininkai nesutaria jau daug metų, todėl nutartis Darbo partijos byloje bus pavyzdžiu daugybėje kitų bylų.
Pasak prokuroro, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas penktadienį pasakė, kad šiandien galiojantys teisės aktai neleidžia priimti kitokio sprendimo ir taikyti kitokios baudžiamosios atsakomybės.
„Vadinasi įstatymo leidėjas privalo sutvarkyti taip, kad tos veikos būtų vertinamos adekvačiai ir už jas būtų skiriamos atitinkamai realios, tinkamos bausmės. Kad vogti nebeapsimokėtų“, – tikino S.Verseckas.
Pasak jo, dabar išties gali atrodyti, kad motinystės pašalpą neteisėtai gavusi moteris yra didesnė nusikaltėlė nei milijonus pasisavinusi partija.
Tuo tarpu bausmės dydis už finansinius ir turtinius nusikaltimus, S.Versecko nuomone, turėtų priklausyti nuo pasisavintų sumų.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad pateikdamas VMI neteisingus duomenis ir išvengęs sumokėti mokesčius, nesvarbu, ar 100 eurų, ar 100 mln. eurų – esi vertas tos pačios bausmės. Laisvės atėmimo iki dvejų metų. Tai nesunkus nusikaltimas, todėl reali bausmė neskiriama. Viskas“, – apgailestavo S.Verseckas.
Tvarką nustatė teismas?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas su prokuroru nesutinka. Anot jo, įstatymų, apibrėžiančių finansinius ir turtinius nusikaltimus, taisyti nereikia.
„Ne kiekviena veika, kuria stengiamasi išvengti mokesčių, gali būti vadinama sukčiavimu. Tie kriterijai ir suformuluoti tam, kad reikia atsižvelgti į objektą, kuris nukentėjo, į kiekvieno mokesčio teisinį reglamentavimą, kaltės turinio aspektus. Taip pat, ar buvo siekiama grobstyti, ar ne. Darbo partijos byloje buvo nustatyta, kad pateikiant deklaracijų neteisingus duomenis nebuvo siekiama išgauti iš valstybės kompensacijų“, – sakė jis.
Pasak teisėjo, įstatymų keisti nereikia, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas čia formuoja praktiką ir dabar jis nurodęs, kad ne visi mokestiniai nusikaltimai – sukčiavimas.
„Galima dabar aiškiai, remdamiesi tais kriterijais, atriboti, kuo skiriasi nusikaltimai finansams, ir nuosavybei, turtiniams interesams“, – sakė jis.
V.Gapšys: reikėjo tik paprašyti susimokėti
Buvęs Darbo partijos narys, buvęs parlamentaras, nuteistasis Vytautas Gapšys taip pat mano, kad griežtinti įstatymų nereikia. Dar daugiau – jis aiškina, kad už apgaulingai tvarkomą buhalteriją išvis reikėjo nekelti bylos, o tik paprašyti sumokėti nesumokėtus mokesčius.
„Jeigu mūsų įstatymai būtų tobulesni, visa ši istorija galėjo baigtis, jei ne savaičių, tai mėnesių klausimu. Ir galėjo baigtis valstybei žymiai naudingesne prasme. Jei mato mokesčių administratorius, kad yra nesumokėti mokesčiai, tai galima mokestinio ginčo tvarka išspręsti tuos dalykus, būtų gal jau sumokėti tie mokesčiai jau“, – komentavo nuteistasis.
Dabar, pasak V.Gapšio, procesas brangiai kainavo ne tik jam, bet ir valstybei.
Buvęs politikas skundėsi, kad būdamas kaltinamuoju išlaidavo ne tik advokatams, bet ir negalėjo gauti paskolų arba jam buvo taikomos blogesnės sąlygos skolintis.
Šiuo metu V.Gapšys sako užsiimantis individualia veikla, teikiantis konsultacijas.
Jis iki šiol nesako, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo galutinį tašką Darbo partijos byloje, nors nepatvirtina svarstantis galimybės skųstis Europos žmogaus teisių teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas penktadienį baigė dešimt su puse metų trukusį Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimą.
Teismas nustatė, kad Apeliacinis Teismas pagrįstai nuteisė Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, tuometį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad byla Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui, Apeliaciniame Teisme neturėjo būti nutraukta.
Prokuroras S.Verseckas džiaugėsi, kad Aukščiausiasis Teismas nustatė, jog partijos reorganizacija neturėjo tapti jai išsigelbėjimu dėl atsakomybės juridiniam asmeniui, tačiau pripažino, kad teisti partiją jau vėlu – suėjo senatis.
V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Kas liko neištirta?
Nors pradedant ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos finansavimo įtarta, kad partija gali būti finansuojama Rusijos lėšomis, to ištirti prokurorams nepavyko. Darbo partijos juodojoje buhalterijoje atsiradusių pinigų kilmės taip ir nepavyko iki galo išsiaiškinti. Kas liko neištirta?
Taip pat prokurorai bandė aiškintis, ar skaidri Darbo partiją galimai finansiškai rėmusių įmonių apskaita. Tačiau ir šie tyrimai baigėsi niekuo.
Prokuroras S.Verseckas 15min nurodė, kad tyrėjai domėjosi Darbo partijos juodąją kasą pildžiusiomis įmonėmis. Tačiau nė viena jų neprisipažino nelegaliai parėmusi partiją: „Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tų įmonių, kurių pavadinimai sutapo su tais įrašais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, vadovai. Jie nepripažino šelpę partiją“.
Pasak jo, prokuratūra negalėjo toliau tęsti bylų šioms įmonėms, nes neužteko įrodymų. Įrodymus surinkti ir atlikti įmonių veiklos patikrinimus buvo paraginta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
