Sausio 13-osios vidurdienį prie Seimo planuojamas iškilmingas minėjimas, kuriame ketinama įteikti Laisvės premijas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (LKBK) bendradarbiams Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, raginančių žmones rinktis prie Seimo. Vienur kviečiama tiesiog paminėti Sausio 13-ąją ir pranešama apie autobusus, kurie veš į renginį iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų – apie tai paskelbė Rūta Janutienė.
Tuo metu kiti žmonės ragina ir protestuoti prieš valdžią bei „vėl apginti Lietuvą“.
„Atėjo laikas taikiai, vieningai ir ryžtingai pasakyti NE diktatūrai Lietuvoje. Ne tam žmonės paaukojo gyvybes, kad Seime sėdėtų KGBistų vaikai ir anūkai !!! Ne tam kovojome už laisve, kad šis režimas mus paverstų paklusniais vergais !!!“, – rašo pandemijos valdymo metodams nepritariantis galiūnas Žydrūnas Savickas.
Abiejų tipų pranešimų feisbuke netrūksta, jais dalinasi šimtai žmonių. Tarp jų – anksčiau buvusių protestų dėl galimybių paso, pandemijos valdymo, priverstinio vakcinavimo ir karantino lyderiai bei rėmėjai, protestuose jau anksčiau aktyviai dalyvavę žmonės.
Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose atsirado ir šiems protestams nepritariančiųjų, kurie ragina bendraminčius rinktis ir atsinešti valstybės simbolius – vėliavą ir Vytį, bei parodyti, kad protestuojantiesiems nepavyks monopolizuoti šių simbolių naudojimo.
„Na, piliečiai, tai ketvirtadienį 13 val. einam antivakseriams parodyti, kad jie nenusavins S13?“, – rašo teisininkas Justinas Žilinskas.
Parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva 20 Seimo narių kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir paprašė, kad po iškilmingosios renginio dalies būtų suteiktas žodis vyskupui Jonui Kauneckui, Ž.Savickui, atlikėjui Romui Dambrauskui ir juvelyrei Jurgai Lago.
„Prašyme siūloma tai padaryti iš karto po 12 val. įvyksiančios Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje“, – nurodoma rašte.
Šį kreipimąsi pasirašė 20 opozicijoje esančių parlamentarų iš „valstiečių“, Darbo partijos ir Regionų frakcijų.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis 15min patikino, kad teisėsauga yra pasiruošusi galimoms provokacijoms renginio metu.
„Reaguosime į jų veiksmus – jeigu veiksmai bus neteisėti, tai ir policijos bus atitinkami veiksmai, jeigu veiksmai bus teisėti, tai tiesiog stebėsime, užtikrinsime viešąją tvarką“, – teigė jis.
Pasak policijos atstovo, pareigūnų pajėgumų bus tiek, kiek reikės, dėl tikslaus jų kiekio bus sprendžiama priartėjus renginio dienai.
„Mes juos kiekvieną dieną dar deriname ir, priklausomai nuo to, kiek bus tų žmonių, tiek bus tą dieną ir pajėgų. Esame nusimatę ir rezervinius padalinius, į kuriuos kreiptis, jeigu reikės, ir pasitelkimą iš kitų apskričių, jeigu prireiks. Spręsime artėjant Sausio 13-ajai“, – tvirtino R.Matonis.
Jis taip pat priminė, kad renginį organizuoja pati valstybė, jis yra viešas, todėl jokių papildomų leidimų į jį besirenkantiems žmonėms nereikia.
Lietuvai jau beveik dvejus metus kovojant su pandemija, netrūksta jos valdymo priemonėmis ir, tuo pačiu, šalies valdžia nepatenkintų žmonių. Per visą šį laikotarpį prie valstybės institucijų įvyko ne viena protesto akcija ir mitingas, rugpjūčio pradžioje toks nepasitenkinimas peraugo ir į riaušes.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Pernai premija skirta Baltarusijos demokratinei opozicijai.
Šiemet pagerbti LKBK bendradarbius pasiūlė Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi iš institucijų, visuomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų gautus teikimus. Tam pritarė visi 125 balsavę Seimo nariai.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ yra reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 metais. Jį leido Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Nors buvo suimtas ne vienas kronikos bendradarbis, per 17 metų sovietų KGB nesugebėjo likviduoti leidinio, informavusio pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį totalitarinės sistemos gniaužtuose.
