„Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją. Klastodami istoriją, draugiškų kaimyninių
Rusijos ir Lietuvos tautų santykių priešininkai ruošia dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje kaip „totalitarinio SSRS režimo“ perėmėją, tikintis vėliau pateikti materialinius ir kitokius neva teise grįstus, o iš tiesų politiškai motyvuotus ieškinius“, – rašoma pareiškime.
Jis priimtas 430 deputatams balsavus „už“. Iš visoje Dūmą sudaro 450 politikų.
Projekto tekstas suderintas su Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūrą „Interfax“ pareiškimo iniciatorius iš Komunistų frakcijos Sergejus Šargunovas teigė, kad projekto tekstas suderintas su Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Dokumente teigiama, kad Vilniuje vykstantis teismo procesas yra neobjektyvus, prieštarauja tarptautinės teisės normoms. Anot jo, 1991 metais nepriklausomos Lietuvos valstybės nebuvo, dar vyko šalies atsiskyrimas nuo Sovietų sąjungos, todėl tuometinių sovietų kariuomenės veiksmų negalima vertinti kaip Maskvos agresijos ir bandymo neteisėtai pakeisti konstitucinę valstybės santvarką.
Rusijos Dūmos tvirtinimu, ši byla „turi ryškų antirusišką pobūdį“ ir rimtai kenkia ilgalaikiams rusų ir lietuvių santykiams.
„Rusijos Dūmos deputatai įsitikinę, kad tragiškus įvykius, nutikusius 1991 metų sausį Vilniuje, kaip ir kitus, susijusius su Sovietų sąjungos žlugimo procesu, derėtų vertinti atsižvelgiant į bendrai priimtas teisės normas, politiniu nešališkumu ir istorine tiesa“, – rašoma Dūmos pareiškime.
Jame taip pat žadama ir toliau padėti Sausio 13-osios byloje teisiamiems Rusijos piliečiams.
Sausio 13-osios byla Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti šių metų sausį. Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, teisiamųjų suole sėdi tik du iš jų, kitų atžvilgiu procesas vyksta už akių.
Dauguma teisiamųjų – Rusijos piliečiai. Spalį teismas priėmė sprendimą liudytoju byloje apklausti buvusį Sovietų sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
