Nušalinimą teisėjui pareiškė buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui ir Sausio įvykiuose tankui vadovusiam Jurijui Meliui atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda. Jo teigimu, kyla abejonių dėl E.Rimšelio nešališkumo, nes jis dirbo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, kai buvo priimtos Sausio 13-osios bylai itin svarbios Baudžiamojo kodekso pataisos.
„Jis ( E.Rimšelis – BNS) negalėjo neprisidėti, būdamas baudžiamosios teisės specialistas ir dirbdamas tose pareigose teisės padalinyje. Ir būnant iniciatyvai iš prezidentės, jis negalėjo nenagrinėti ir nesvarstyti, negalėjo neprisidėti prie šio įstatymo rengimo ir tokiu būdu jam susidaro dviprasmiška situacija“, – per teismo posėdį tvirtino advokatas.
R.Burda sakė neturintis formalaus nušalinimo pagrindo, todėl klausimo nekėlė bylos nagrinėjimo pradžioje, tačiau mano, kad kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, tad E.Rimšeliui reikėtų nusišalinti.
Šiam advokato siūlymui pritarė ir daugiau nuteistiesiems atstovaujančių gynėjų, jie taip pat teigė abejojantys E.Rimšelio objektyvumu ir sakė manantys, kad jam derėtų nusišalinti. Tuo metu prokurorai tvirtino, kad advokatų prašymas yra nepagrįstas.
Kol bus išspręstas šis klausimas, E.Rimšelis pirmininkavimą kolegijai perdavė teisėjai Ernestai Montvidienei, tačiau teigė nematantis jokio pagrindo nusišalinti.
„Noriu labai aiškiai ir atsakingai pasakyti, kad nė vienos iš tų Baudžiamojo kodekso nuostatų nekūriau, nedalyvavau darbo grupėje, neinicijavau. Jas kūrė darbo grupė, kiek aš pamenu, Generalinės prokuratūros darbo grupė, jos sudėtyje niekada nebuvau, jokiuose pasitarimuose niekada nedalyvavau“, – sakė teisėjas.
„Mano asmeninis dalyvavimas, jau čia, kaip pateikta salėj, kaip faktas, kad aš dalyvavau kuriant tas normas, iš principo yra neteisingas, todėl nematau jokio pagrindo svarstyti savo nusišalinimo klausimo, kaip neturėjau pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo pradžioje“, – tvirtino E.Rimšelis.
Teisėjas pabrėžė darbo Prezidentūroje metu rūpinęsis teisėjų veiklos klausimais, o ne įstatymų leidybos iniciatyvomis.
„O ar gali kelti abejonių pats faktas, kad aš dirbau Prezidentūroje, patarėjų komandoje (...) jeigu neutraliam stebėtojui vien tik toks faktas gali kelti abejones dėl teismo šališkumo, tai aš tikiu, kad kolegijos nariai nešališkai išspręs tą klausimą ir pašalins tas aplinkybes“, – pažymėjo Apeliacinio teismo teisėjas.
R.Burdos minėtuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose buvo priimti humanitarinius nusikaltimus reglamentuojantys straipsniai ir papildytas baudžiamųjų įstatymų galiojimą nustatantis straipsnis. Šis įstatymas priimtas 2011 metų kovo 22 dieną. E.Rimšelis prezidentės D.Grybauskaitės komandoje dirbo 2009–2014 metais.
Sprendimą dėl pareikšto nušalinimo teismas ketina skelbti trečiadienį popiet, rytinė posėdžio dalis atšaukta.
Apeliacinio teismo nagrinėjamoje rezonansinėje byloje šiuo metu sakomos baigiamosios kalbos. Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.
Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia jų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.
Sausio įvykiuose žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius, kartu siekiančius 270 tūkst. eurų.
Dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija, byla nagrinėjama 400 žmonių talpinančioje Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje.
Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.
Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.
Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras D.Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M.Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijui piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.