„Byloje atliekami įstatyme nustatyti procedūriniai veiksmai, kurie užtrunka dėl didelės bylos, taip pat teismo nuosprendžio apimties“, – BNS atsiųstame komentare teigė R.Trimailovienė.
Dėl didelės nuosprendžio apimties nėra aišku, kada bylą apeliacine tvarka pradės nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas.
Vilniaus apygardos teismas šių metų kovą nuosprendį paskelbė 67 asmenims, gyvenantiems Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų, jie pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Su paskelbtu nuosprendžiu nesutinka nei prokuratūra, nei advokatai. Netrukus po nuosprendžio jie pareiškė, kad rašys skundus Apeliaciniam teismui. Prokuratūra teigė, kad prašoma bausmes šiek tiek sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių.
Generalinė prokuratūra teigė, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.
Advokatų nuomone, būtų gerai, kad bylą peržiūrėtų ir aukštesnės instancijos teismas. Yra manančiųjų, kad kariai tik vykdė įsakymus ir jų veiksmus turi vertinti karinis tribunolas.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
