Prezidentas apie šūkaujančią minią per Sausio 13-iosios renginį: žuvusieji to nenusipelnė
17:16 Atnaujinta 17:18
Prezidentas Gitanas Nausėda vakare pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.
„Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis.
„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.
Apie 750 žmonių prie Seimo protestavo prieš pandemijos politiką
14:41
Pasibaigus Sausio 13-osios dienos minėjimui prie Seimo apie 750 žmonių dar maždaug pusantros valandos protestavo prieš pandemijos valdymo politiką.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis, vadovaujamas Raimondo Grinevičiaus.
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protestuojančiųjų, pasilikusių po minėjimo, buvo apie 750.
Protesto dalyviai sakė sveikinimo kalbas, kuriomis ragino trauktis šalies valdžią dėl vykdomos pandemijos politikos.
„Žmonės, kurie prieš 31-erius metus paaukojo savo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje, nepriklausomoje valstybėje ir didžiuotumėmės, kad esame lietuviai ir Lietuvos piliečiai“, – susirinkusiesiems sakė galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Tikrai negalėjau pagalvoti, kad po 31-erių metų mes gyvensime diktatūroje, mes gyvensime blogio imperijoje, kur norint studijuoti, dirbti reikia antikonstitucinio gyvulio paso. Tai yra gėda mūsų valdžiai, tokia valdžia turi trauktis ir kuo skubiau“, – pridūrė jis.
Protesto akcijoje dalyvavusi kaunietė Margarita teigė esanti savo šalies patriotė, bet Vyriausybės politika valdant pandemiją, anot jos, skaldo Lietuvą.
Kuo toliau, tuo dažniau Lietuvoje kils socialiniai neramumai, nes mes gyvename ant melo ir neteisingumo pamatų pastatytoje valstybėje.
„Mes nebesam laisvi ir mūsų Vyriausybė tokia nėra. Politika, kuria užsiima dėl viruso, visiškai skaldo ir priešina žmones, laužo Konstituciją. Aš labai myliu Lietuvą, jaudinuosi dėl to, kas vyksta, dėl to čia ir atvykau. Aš dalyvavau mitinguose prieš 30 metų. Dabar Lietuva yra visai kitokia ir labai dėl to gaila“, – BNS sakė istorine Lietuvos vėliava su Vyčiu apsigaubusi moteris.
Iš Kauno atvykęs Ramūnas Alaunis sakė, kad protestų vyks dar daugiau, nes šalis gyvena „ant melo ir neteisingumo pamatų“.
„Atvažiavau, kad tapčiau istorinių įvykių dalyviu, nuo čia prasideda valstybės kūrimas. Atkūrus nepriklausomybę nebuvo nei vienos dienos galvota apie tikrąją laisvę, apie valstybę, kuri bus Lietuvos žmonių, tautos žmonių. Kuo toliau, tuo dažniau Lietuvoje kils socialiniai neramumai, nes mes gyvename ant melo ir neteisingumo pamatų pastatytoje valstybėje“, – BNS sakė R.Alaunis.
Susirinkusieji, atsinešę Trispalves, Vyčio vėliavas ir kitas skandavo šūkį „Seimą lauk“, taip pat ant medžio šakos vėrė savo galimybių pasus.
Po maždaug pusantros valandos mitingas išsikvėpė, žmonės ėmė skirstytis iš Nepriklausomybės aikštės.
Prezidentas nekomentuos
13:51
Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS informavo, jog per minėjimą susiklosčiusios situacijos Prezidentūra nekomentuos.
Seimo pirmininkei ir premjerei švilpimu, riksmais ir dūdų garsais kalbėti trukdę protestuotojai kalbant prezidentui Gitanui Nausėdai elgėsi ramiau.
R.Grinevičius apie švilpimą prie Seimo: matyt, tiek valstybės vadovai nusipelnė
13:49
Valstybės vadovai nusipelnė būti nušvilpti prie Seimo, tai buvo teisinga, teigia Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius. „Matyt, tiek mūsų valstybės vadovai nusipelnė“, – BNS sakė organizacijos vadovas.
Protestuotojai minėjimo metu nušvilpė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, joms sakant kalbas.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Pasibaigus Laisvės gynėjų dienos minėjimui, protestuotojai tęsia mitingą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Anot R.Grinevičiaus, žmonės „parodė savo nuomonę“.
„Vertinu labai teisingai, nes tai buvo pirmas įvykis nuo dabartinės valdančiosios daugumos stojimo į vadovavimą – susitikimas su visuomene, pirmas susitikimas“, – teigė R.Grinevičius.
„Žmonės parodė gal ir pykčio, bet parodė savo nuomonę“, – pridūrė jis.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas teigė tuo metu, kai protestuotojai švilpė ir kėlė triukšmą, prie Nepriklausomybės aikštės nebuvęs.
„Aš pats visai nebuvau, net ne Gedimino prospekte aš dabar. Nebuvau fiziškai, negalėjau, jeigu būčiau galėjęs, būčiau švilpęs“, – tvirtino organizacijos lyderis.
Prie Seimo dirba sustiprintos policijos pajėgos.
S.Tamkevičius: „Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“
13:44
Laisvės premijos laureatas, Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius sako, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina.
„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.
Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną... Man trūksta žodžių
Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną... Man trūksta žodžių“, – sakė S.Tamkevičius.
Jis drauge su B.Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S.Tamkevičius.
Policija: pažeidimų neužfiksuota
13:40
Prie Seimo ketvirtadienį vykusiame Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota, teigia policija.
Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.
„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Protestuotojai mitinguoja „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę, teigia sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
V.Landsbergis: nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis
13:25
Pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Lansbergis neslėpė nusivylimo protestuotojų veiksmais.
„Tai kokie čia žmonės? Čia gi „Jedinstvo“ (organizacija, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei per Sausio įvykius, – red. past.). Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug. Mūsų anais laikais „Jedinstvo“ mitingai būdavo atskirai. Ir kai vieną kartą čia buvo, prie Seimo, buvo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegu jie rėkia ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu. Dabar buvo leista per daug arti. Ir trukdyti galų gale. Jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę. Visi per radiją ir televiziją girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė. Aš negalėjau girdėti, ką kalba kalbėtojai, nors ir tarp jų sėdėjau. Tai kas nors apie tai turėtų galvoti“, – sakė pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas.
Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.
V.Landsbergis buvo paklaustas žurnalistų ir apie tai, kaip vertina Sausio 13-osios aukų artimųjų sprendimą pateikti civilinį ieškinį buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui, kuris taip ir nebuvo apkaltintas Sausio 13-osios byloje.
„Pirmiausia padės daugiau apie tai susimąstyti. Susimąstyti, kad tie klausimai turi būti svarstomi iki galo. Negali būti atidėta todėl, kad Gorbačiovas per didelis ar kur nors populiarus. Tai mūsų teisėsauga tada traukiasi ir lenda į krūmus. Tai tada ir ateina fašistai, kai teisėsauga pradeda trauktis“, – sakė jis.
V.Čmilytė-Nielsen: atsiprašau žuvusiųjų artimųjų ir Laisvės gynėjų
13:12
„Man atrodo, kad šiandieną, tokią dieną, reikia visgi kalbėti apie atmintį, apie dėkingumą tiems žmonėms, kurie sumokėjo didžiausią kainą už tai, kad šiandieną galėtumėme džiaugtis savo laisve, savo nepriklausomybe ir kad laisvai galėtų elgtis galbūt ir tie, kurie nelabai gražiai elgiasi“, – sakė Seimo pirmininkė.
Paklausta, ar jai pikta, apmaudu dėl to, V.Čmilytė-Nielsen atsakė: „Ne, man nepikta, neapmaudu. man gėda prieš tuos žuvusiųjų artimuosius, prieš nukentėjusius, prieš Laisvės gynėjus. Man prieš juos nuoširdžiai gėda, aš jų atsiprašau. Bet manau, kad tai neturėtų užtemdyti šios svarbios dienos ir labai dėkoju visiems tiems, kurie šią nuotaiką, Sausio 13-osios nuotaiką, rimtį išlaikė. Manau, kad tokie dalykai tikrai neturėtų jos nei užtemdyti, nei nubraukti“.
I.Šimonytė: jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant
13:06
Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmino, kad jai kalbant protestuotojai garsiai šaukė ir švilpė.
„Mano atrodo, kad tuo metu kai žmonės dūdavo ar skandavo, kai aš kalbėjau ar Seimo pirmininkė... Žinot, tie žmonės, kurie žuvo Sausio 13-ąją, jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant. Bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito, tiesą sakant, aš nesuprantu. Ypač kai daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes. O, kaip žinia, premijos laureatais šiais metais yra Katalikų bažnyčios kronika, kas yra, man atrodo, labai brangus dalykas kiekvienam lietuviui. Jau neminint to, kad kiekvienam tikinčiajam tai yra tapatybės dalis“, – sakė premjerė.
Susirinko apie 2,5 tūkst. žmonių, skandavo „Seimą lauk“
12:55
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad Nepriklausomybės aikštės prieigose susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių, sulaikytų asmenų kol kas nėra. Minioje yra ir nemažai žmonių, atėjusių ne protestuoti, o atiduoti pagarbą laisvės gynėjams.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Pasibaigus ceremonijai protestuotojų minia kelias minutes skandavo „Seimą lauk“.
Uždarytos aplinkinės gatvės
Eismas A.Tumėno gatve ribojamas nuo 7.30 val. iki 13 valandos, į ją galės patekti asmenys, dirbantys ten veikiančiose įstaigose.
Nuo 10 valandos ribojamas eismas ir Gedimino prospekte, nuo Gynėjų iki A.Goštauto gatvės bei A.Goštauto gatvėje nuo Gedimino prospekto iki degalinės „Circle K“.
Į Nepriklausomybės aikštę galima patekti iš Gedimino prospekto pusės, nuo Katedros, iš Žvėryno tilto, iš A.Goštauto gatvės, tačiau nebus galima patekti per A.Tumėno gatvę – tarp fontanų nebus laisvas praėjimas.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas 12 val. prie Seimo yra valstybinis renginys, tad patekimas į jį neribojamas. Tačiau, pasak Vilniaus policijos vado Sauliaus Gago, pareigūnai, „esant poreikiui, jei matys, kad minia labai didelė, gali priimti sprendimus riboti patekimą į Nepriklausomybės aikštę, siekiant užtikrinti saugumą“.
Įspėja protestuotojus negadinti sau ir kitiems gyvenimo
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienį patikino, kad policija stebi elektroninę erdvę ir yra paruošusi konkretų priemonių planą, su „tam tikromis sugriežtintomis priemonėmis“.
„Policija dirbs sustiprintomis pajėgomis. Kiek pareigūnų, kokių pareigūnų, ką jie čia darys, tikrai neatskleisime (...) tikimės, kad mūsų pareigūnų bus tiek, kiek reikalaus situacija“, – pabrėžė R.Požėla.
Anot jo, aktyvūs policijos veiksmai bus vykdomi visoje Lietuvoje, ne tik sostinėje – pareigūnai fiksuoja į Vilnių išvykstančius automobilius ir autobusus bei perduoda šią informaciją departamentui, kuris sostinės prieigose vykdo kontrolę.
„Siekiant išvengti tam tikrų grėsmių prie Vilniaus įrengti patikros punktai, kur mes pasirinktinai tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – teigė R.Požėla.
-
Nusivylę prokuratūra Sausio 13-osios aukų artimieji pareiškė ieškinį M.Gorbačiovui
-
Sausio 13-osios minėjime budės sustiprintos policijos pajėgos, aptveriama dalis Seimo
-
Sausio 13-ąją Vilniuje vyks Laisvės gynėjų dienos renginiai – bus ribojamas eismas
-
Prie Seimo vėl suliepsnojo Atminimo laužai – šimtai žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
-
Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, Vilniuje nuogąstaujama dėl neramumų
Siekiant išvengti neramumų, dalis Seimo atitverta tvoromis.
„Tiems asmenims, kurie vis tik turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šitą renginį, tai noriu pasiųsti žinutę, kad tiesiog negadinkime gyvenimo sau ir kitiems. Policija tikrai bus pasiruošusi galimiems įvairiems scenarijams“, – žinutę perdavė R.Požėla.
Protestuotojai kviesti vykti net autobusais
Ketvirtadienį Vilniaus savivaldybė taip pat yra išdavusi ir leidimą tūkstančiui žmonių protestuoti prie Seimo, Susirinkimų įstatymą atitinkančiu atstumu nuo parlamento rūmų. Leidimas išduoti „Didžiojo šeimų maršo“ organizatoriams. Lietuvos šeimų sąjūdis savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad 13 val. kviečia prie protesto palapinės į tikrąjį Lietuvos žmonių Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Sausio 13-osios vidurdienį prie Seimo planuojamas iškilmingas minėjimas, kuriame ketinama įteikti Laisvės premijas „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ (LKBK) bendradarbiams Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų, raginančių žmones rinktis prie Seimo. Vienur kviečiama tiesiog paminėti Sausio 13-ąją ir pranešama apie autobusus, kurie veš į renginį iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir kitų miestų.
Renginyje raginama protestuoti prieš valdžią, pandemijos valdymo priemones bei „vėl apginti Lietuvą“.
Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose atsirado ir šiems protestams nepritariančiųjų, kurie ragina bendraminčius rinktis ir atsinešti valstybės simbolius – vėliavą ir Vytį, bei parodyti, kad protestuojantiesiems nepavyks monopolizuoti šių simbolių naudojimo.
