Gimėte 1991 m. sausio 13-ąją? Parašykite redakcijai 15min@15min.lt
Neužsiminta nei apie tankų traiškytus automobilius ir žmones, nei apie Loretos Asanavičiūtės mirtį. O kaip jaustis peršautam prie Spaudos rūmų Vytautui Lukšiui? Kitaip tariant, užsimerkta prieš tai, ką matė šimtai žmonių, susirinkusių prie TV bokšto ir LTV pastato S.Konarskio gatvėje. KP.ru TV laidoje leista suprasti, kad galbūt net ir rusų „Alfa“ būrio karį galėjo nušauti „bet kas“, t.y. ir lietuviai.
Ta proga 15min.lt siūlo dar kartą išklausyti medikų, dirbusių tą naktį Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jų liudijimai padės dar kartą grįžti prie istorijos ir atskiesti politinius nuodus.
Ar šiandien būtų buvę įmanoma išgelbėti Loretą?
Kas dėjosi prie radijo ir televizijos pastatų, televizijos bokšto, prie Aukščiausiosios Tarybos, regėjome ir savo akimis, vaizdus transliavo televizija. Kas vyko ligoninėse – regėjo tik medikai ir pacientai. Raudonojo Kryžiaus ligoninėje gydytoja ginekologė Vida Kudzienė budėjimą pradėjo įprastai, neilgai trukus įprastas darbo ritmas virto dar neregėtu pragaru. Šios gydytojos svarbiausia ir skaudžiausia tos dienos pacientė buvo Loreta Asanavičiūtė.
„Viskas prasidėjo apie pirmą valandą nakties. Išgirdome kulkosvaidžio šūvius, šaudė iš automatinių ginklų. Juos girdėjome dirbdamos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje netoli Katedros aikštės. Kadangi per TV jau matėme, kad televizija užimta, tai supratome, kas vyksta. Netrukus į mūsų kiemą kaukdamos pradėjo sukti greitosios. Pirmiausiai buvo atvežtas rusų kareivis, nušautas į nugarą (V.Šackichas). Toliau gabeno nukentėjusius su smulkiomis traumomis. Paskui žmonės pradėjo pasakoti, kad šaudoma tikromis kulkomis“, – prisimena gydytoja.
Netrukus ji buvo pakviesta į reanimacijos skyrių, kuriame bandyta suteikti pagalbą Loretai Asanavičiūtei. Mat atvežta mergina kraujavo ir gydytoja buvo pirmoji, apžiūrėjusi Loretą. Mergina kalbėjo, pasakė savo namų telefoną...
„Nors buvau jau patyrusi, ne pirmus metus dirbau gimdykloje ir operacinėje, man pagaugais nuėjo visas kūnas. Supratau, kad situacija beviltiška, kad tikrai nesusitvarkysiu... Žaibiškai sulėkė visi: traumatologai, ginekologai, chirurgai. Persivežėme Loretą į chirurgijos bloką...“, – sunkiai tramdė ašaras V.Kudzienė.
Gydytoja vengia interviu šia tema. Apie Loretą yra pasakojusi tik du kartus.
Loreta buvo sąmoninga, ji patyrė klasikinį trauminį šoką. Merginą operavę gydytojai beviltiškai vienas kitą ragino „dar ką nors daryti“. Tačiau sutraiškyti mažojo dubens minkštieji audiniai – nei susiūsi, nei sudėliosi į vietas, lėtas nuolatinis kraujavimas ir buvo mirties priežastis.
Žvelgiant iš dabarties pozicijų, nors medicina per du dešimtmečius pažengė į priekį, tačiau išgelbėti taip sužalotą žmogų ir dabar būtų neįmanoma.
„Tanko vikšrais buvo sutraiškyti mažojo dubens minkštieji audiniai. Pirmas įspūdis buvo toks: nėra ko surinkti ir sudėti į vietas. Ji tiesiog lėtai, profuziškai kraujavo. Nei amputuoti, nei užsiūti... Loreta nuolat kartojo „mamyte mamyte“. Neverkė, tik dejavo. O mes nieko negalėjome padaryti. Palikome mergaitę lėtai mirčiai, nes sustabdyti kraujavimo nebuvo įmanoma“, – pripažįsta gydytoja.
Sutraiškyti mažojo dubens minkštieji audiniai – nei susiūsi, nei sudėliosi į vietas, lėtas nuolatinis kraujavimas ir buvo mirties priežastis.
Sausio įvykius ir darbą prisimenanti gydytoja Vida Kudzienė jaudinasi iki ašarų, nors paprastai gydytojus regime ramius, emocijas jie būna kažkur giliai paslėpę.
VISO INTERVIU KLAUSYKITĖS GARSO ĮRAŠE
Nušauto rusų kario ieškojo saugumiečiai
Gydytoja prisimena, kad netrukus į ligoninę atvažiavo du saugumiečiai: odiniai paltai, pastatytos apykaklės. Automobilį pasistatė tamsiausioje vietoje.
O kareivuką medikai paslėpė, kad rusai nedarytų sau naudingų išvadų. Juo labiau kad smogikas buvo nušautas į nugarą.
„Situacija buvo pobaisė. Atrodė, kad saugumietis ištrauks ranką iš kišenės ir šaus. Priėmimo skyriuje tvyrojo kraujo kvapas. Bet gydytojai mobilizavosi, iš pradžių nejuto nevilties. Tik kitą dieną, grįžusi namo, susirgau. Temperatūra pakilo iki 40 laipsnių“, – prisimena gydytoja V.Kudzienė.
