Vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai 3 val. laikrodžių rodyklės pasukamos valanda į priekį.
Prie žiemos laiko grįžtame paskutinį spalio sekmadienį (šiemet tai bus spalio 31-ąją) 4 val. nakties, pasukdami laikrodžio rodyklę valanda atgal.
Lietuvoje laikas pavasarį ir rudenį vėl keičiamas nuo 2003-iųjų, vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) direktyva. Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir dešimtys kitų šalių. Tačiau jau seniai vyksta diskusijos, ar nereikėtų atsisakyti sezoninio laiko.
Šie metai turėjo būti paskutiniai, kai ES gyvena pagal sezoninį laiką, tačiau dar ne visos atsakingos institucijos priėmė reikiamus sprendimus. Tam sutrukdė ir pandemija dėl COVID-19.
Prieš dvejus metus Europos Parlamentas nusprendė, kad laiko keitimo reikėtų atsisakyti, o valstybės pačios galės pasirinkti, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi. Šalys, pasirinkusios vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžių rodykles turėjo sukti šį kovą, likusios rudenį turėjo grįžti prie žiemos laiko.
Bet procesas įstrigo. Nesutarta dėl konkretaus mechanizmo, kaip įgyvendinti šią reformą. Sunku nuspręsti ne tik kurį laiką pasirinkti (vasaros laikas reikštų ilgesnius vakarus, žiemos laikas – daugiau šviesos rytais), bet ir kaip suderinti skirtingus laikus ES, kurios narės gyvena trijose skirtingose laiko juostose.
Pavasarį pasukus laikrodžius į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda, bet medikai tvirtina, kad ekonominis efektas neatperka gaunamos naudos. Daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko, kai kuriems sutrinka miegas, apima silpnumas.