Praėjusią savaitę Balsio ežere rasti vilnietės studentės Godos Kilaitės palaikai. Prapuolusios devyniolikmetės intensyviai ieškota tris savaites.
Iš pirmo žvilgsnio nesmurtinė studentės mirtis privertė prisiminti dar tris neaiškiomis aplinkybėmis mirusias merginas – Kaune studijavusią Skirmantę Skirgailaitę ir kaunietę Gabiją Boguševičiūtę bei Vilniuje dingusią, o vėliau Neryje, ties Vieviu, rastą Kristiną Sabaliauskaitę.
Straipsnių komentaruose ir socialiniuose tinkluose keliamos įvairiausios versijos. Nuo absurdiškų, esą jų kūnai rasti be vidaus organų, o teisėsauga tyli, nes susijusi su organų prekyba užsiimančia nusikaltėlių grupuote, iki spėjimų, kad merginas galbūt medžioja maniakas.
Gandų ir versijų kūrėjus įkvepia tai, kad pareigūnai ne itin linkę dalytis tiriamomis merginų žūties versijomis.
Savanoriai daiktų nerado
Tyrimas dėl G.Kilaitės mirties priežasties dar nebaigtas, pirminės apžiūros metu pareigūnai smurto požymių neaptiko.
Iš namų į kursus Lietuvos edukologijos universitete išvykusi mergina jame nepasirodė, o vėliau policija išsiaiškino, kad dingimo dieną ji vyko į Žaliųjų ežerų gatvę. Tėvai jai bandė prisiskambinti, tačiau mobiliuoju telefonu niekas neatsiliepė, po vidurnakčio jis buvo išjungtas.
Tam, kad sietume šių merginų mirtis, reikia turėti objektyvius duomenis, – sakė V.Guliavičius.
Radus kūną, merginos telefonas ir kiti daiktai buvo aptikti ežero pakrantėje.
Daugeliui pasirodė keista, kodėl daiktai nebuvo rasti anksčiau, nes merginos ieškojo ne tik policija ir profesionalūs sekliai, Žaliųjų ežerų rajoną šukavo ir savanoriai.
Teisėsauga sąsajų neaptiko
„Tam, kad sietume šių merginų mirtis, reikia turėti objektyvius duomenis, o tų duomenų nėra. Policija, žinoma, tikrina, ir, jeigu bus duomenys, kurie patvirtins jų dingimo aplinkybių vienodumą ar kažkokios sąsajos bus rastos, žiūrėsime. Kol kas tokių duomenų nėra“, – „15min“ sakė Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius.
Jo rankose – pernai sausio 13-ąją Kaune dingusios G.Boguševičiūtės byla. Palaikai daugiau kaip prieš mėnesį rasti Nemune Jurbarko rajone, vėliau DNR tyrimas patvirtino, kad jie kaunietės, kuri dingo išėjusi iš namų. Rasti palaikai buvo smarkiai suirę, tačiau ekspertai dar tikisi ištirti, ar mergina nebuvo paskandinta. Prokurorai kaunietės dingimą vadino vienu mįslingiausių Lietuvoje, jos paieškoms buvo mestos labai didelės pajėgos.
Pasak V.Guliavičiaus, išvadų dėl G.Bogusevičiūtės mirties priežasties dar nėra. „Yra dar viena byla dėl jos paieškos ir klausimas, ar ji bus nutraukta. Gali būti, kad šią bylą prijungsime prie mirties priežasties bylos, nes ten yra daug visokių duomenų“, – sakė V.Guliavičius.
Jis pridūrė, kad ilgai ir intensyviai ieškotos merginos byla apima apie dešimt tomų.
Anot prokuroro, nereikėtų iš anksto nuogąstauti, kad ekspertams nepavyks nustatyti G.Boguševičiūtės mirties priežasties, nes, kaip išsilaikė palaikai, priklauso ne nuo to, kiek laiko kūnas buvo vandenyje, bet nuo to, kokiomis sąlygomis jis ten gulėjo. „Kuo žemesnė vandens temperatūra, tuo kūnas geriau išsilaiko. Priklauso ir nuo to, kokie buvo drabužiai, sintetiniame audinyje palaikai išsilaiko geriau. Nuo daugybės aplinkybių priklauso“, – pabrėžė pašnekovas.
Nenustatė, nuo ko mirė
Pernai spalį Vilniuje dingusios ir po maždaug dviejų mėnesių Neryje ties Vieviu rastos K.Sabaliauskaitės mirties priežasties tyrimas jau atliktas, tačiau atsakymų jis nedavė.
Teismo medicinos specialistai konstatavo, kad dėl pažengusio vidaus organų puvimo ir ląstelių irimo neįmanoma nustatyti, nuo ko mirė K.Sabaliauskaitė.
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius „15min“ perdavė šią bylą kuruojančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus žodžius, jog ekspertai nenustatė jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti iki mirties, mirties metu arba tuoj po mirties.
Ekspertų teigimu, K.Sabaliauskaitės mirtis galėjo įvykti kelių ar keliasdešimt parų laikotarpiu iki tyrimo dėl jos mirties priežasties pradžios. Ikiteisminis tyrimas vis dar vyksta, policijos pareigūnai ir prokurorai toliau aiškinasi visas galimas mirties aplinkybes.
Merginos tėvai ir draugai ankstesniuose interviu kategoriškai atmetė galimybę, kad K.Sabaliauskaitė galėjo nusižudyti. „Tikrai nebuvo depresijos priepuolių. Žmogus, kuris rengiasi nusižudyti, nelaikytų egzaminų, nelakstytų, nesipuoštų“, – laidai „24 valandos“ sakė artima studentės draugė Rasa.
Daili studentė prapuolė išėjusi iš sostinės klubo „Briusly“ sostinės Islandijos gatvėje ir taksi nuvažiavusi į alkoholio parduotuvę Šeimyniškių gatvėje. Daugiau jos niekas nebematė.
Anksčiau spaudoje rašyta, kad teisėsaugai nuo pat pradžių ne itin sekėsi aiškintis, kur dingo mergina, esą net nepavyko rasti taksisto, kuris lemtingąją naktį vežė K.Sabaliauskaitę į alkoholio parduotuvę. Ar tai tiesa, L.Rudzevičius „15min“ neatsakė. Jis susilaikė nuo komentarų, ar keturių vandenyje rastų jaunų studenčių mirtys gali būti susijusios.
Mirtis – nelaimingas atsitikimas?
Pernai sausio pabaigoje Nemune rastos Skirmantės Skirgailaitės dingimo aplinkybės pareigūnams – nebe paslaptis.
Jeigu nėra smurtinės mirties, tai greičiausiai, kad žmogus pats ryžosi, – tvirtino A.Markvaldienė.
S.Skirgailaitė dingo praėjusiųjų metų sausio 28-osios paryčiais, kai ėjo namo iš Senamiestyje esančio naktinio klubo. Merginos kūnas buvo aptiktas balandžio pabaigoje Kauno rajone, ties Pyplių kaimu.
Merginos paiešką kuravusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Alma Markvaldienė „15min“ sakė, jog S.Skirgailaitės mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu, todėl byla buvo nutraukta.
„Jeigu nėra smurtinės mirties, tai greičiausiai, kad žmogus pats ryžosi“, – teigė prokurorė.
Ieškant merginos keltos įvairios versijos. Studentės artimieji spėjo, kad ji galėjo būti apsvaiginta klube jai įmaišius kažko į gėrimą. Įvairių įtarimų buvo sukėlę tai, kad ant kartu su S.Skirgailaite vakarą leidusių merginų batų ir rankinės buvo rasta kraujo dėmių. Apklausiamos merginos aiškino, kad S.Skirgailaitė buvo įsipjovusi pirštą.
Viso pasaulio problema
Vytautas Grigaravičius, buvęs policijos generalinis komisaras:
„Nusikaltimų tyrėjai niekada negarsina tiriamų versijų – tai visiškai normali praktika. Kol vyksta tyrimas, pavyzdžiui, jei tai nužudymas, o kaltieji nenustatyti, versijų ir aplinkybių paskelbimas tik apsunkina tyrimą.
Nusikaltėliai skaito laikraščius, žiūri televiziją, jie tik padėkotų už tokią informaciją, nes žinotų, ko saugotis. Dėl tos priežasties, vykdant tyrimą, vengiama pateikti detales.
Kasmet be žinios dingsta labai daug žmonių, nemaža dalis jų tampa nusikaltimų aukomis. Policija vykdo prevencinę veiklą įvairiais būdais, aiškina žmonėms pavojus. Suaugę žmonės patys priima sprendimus ir supranta galimus pavojus. Kiekvienam žmogui asmeniškai neišaiškinsi, kas gresia, jei savęs nesaugosi. Žmonių dingimas aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.“
