Zarasai skamba kitaip
2008-aisiais Zarasai pirmieji tapo Lietuvos kultūros sostine.
„Prabėgo jau penkeri metai, tačiau manęs vis dar dažnai klausinėja, ar tai pasiteisino, – šyptelėjo Zarasų savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė, koordinavusi projekto renginius. – Esu įsitikinusi – pasiteisino. Ir su kaupu. Dabar Zarasai skamba kitaip, dalis lietuvių mus ėmė sieti ne tik su ežerų ar pasienio miesteliu, bet ir su kultūriniais renginiais, kurių po tų metų padaugėjo dukart. Dalis žmonių tik tuomet išgirdo apie Zaraso ežerą.“
Tais metais Zarasuose visi renginiai buvo sutelkti į vieną savaitgalį, kuris atsiėjo apie 0,5 mln. Lt.
„Grąža buvo didžiulė – apie mus kalbėjo, mus rodė. Tokios reklamos kraštui nė nesitikėjome“, – teigė pašnekovė.
Zarasų krašte netrukus pradėtas rengti „Galapagų“ festivalis, „300 ežerų ralis“, galiūnų varžybos, sustiprėjo Sartų šventė. Anot D.Šukštulienės, kultūros sostinės projektas – geras postūmis miesteliams.
Plungė pasigražino
Po Zarasų Lietuvos kultūros sostine tapo Plungė. Anot Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Vidos Saukalienės, šis titulas paspartino ne tik kultūrinius, bet ir kitus projektus: žemaičiai įtikino šalies valdžią, kad šiai šventei būtina sutvarkyti pagrindinę miestelio aikštę.
„Iki šiol visi lanko suolelį su gitara, skirtą visiems žymiems muzikantams, kilusiems iš Plungės“, – tikino V.Saukalienė.
Plungės – Lietuvos kultūros sostinės projektas atsiėjo apie 400 tūkst. Lt. Turizmo srautas regione tą vasarą išaugo beveik dvigubai.
Ožkų paradas Ramygaloje
Gražiausios ožkos rinkimais jau anksčiau garsėjęs miestelis Panevėžio rajone – Ramygala – 2010-aisiais tapęs Lietuvos kultūros sostine, ėmė ir surengė didelį ožkų paradą.
„Tiek žmonių, kiek susirinko į šį paradą, Ramygala dar nebuvo mačiusi. Nuo tų metų, kai buvome sostine, kultūrinių renginių miestelyje gerokai padaugėjo“, – tikino Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas.
Ramygaliečiai į Lietuvos kultūros sostinės titulą pažiūrėjo labai rimtai – kai kas net ryžosi namus persidažyti, susiremontuoti, kad tik miestelis gražesnis būtų.
Vos 200 tūkst. Lt biudžetą turėję organizatoriai orientavosi į išliekamąją vertę turinčius projektus, pavyzdžiui, skulptūrų plenerą. Darželinukai ant didžiulės gandro skulptūros paliko savo pirštų antspaudus, kad visada žinotų, jog Ramygala – jų namai.
Priminė Mažąją Lietuvą
„Patikėkite – esame labai turtingi ir turime kuo didžiuotis“, – kalbėjo Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.
Praėjusiais metais šis pamario miestas šventė 500 metų jubiliejų, kartu tapo ir Lietuvos kultūros sostine. Šilutiškiai siekė priminti Didžiajai Lietuvai, kad yra ir penktas etnografinis regionas, tik kiek primirštas – Mažoji Lietuva.
Į kelionę po potvynio aplietus kaimus pakvietę šilutiškiai priminė, kad čia – ir vandenų kraštas, kuriame vietinių gyvenimą amžių amžiais reguliavo potvyniai.
„Kultūros sostinės projektas – labai geras, tačiau noriu pabrėžti, kad ne finansai nulemia sėkmę, o pati bendruomenė. Buvo labai gera matyti, kaip visos organizacijos susitelkia vienam tikslui“, – prisiminė V.Griškevičienė.
Liuteronų bažnyčioje surengti koncertai taip išpopuliarėjo, kad ir dabar sulaukia daugybės klausytojų. Netrukus mieste turėtų atsirasti ir meninė kompozicija, priminsianti aktyviuosius 2011-uosius.
Anykščius išgarsino džiazo opera
Šiuos metus Lietuvos kultūros sostinė Anykščiai baigia... vonioje. Žaismingoms fotosesijoms anykštėnai į ją susodino kraštiečius – plaukiką Giedrių Titenį, šokėją Deividą Meškauską.
Ryškiausiu akcentu šių metų Kultūros sostinėje tapo daugiau nei 100 tūkst. Lt kainavusi džiazo opera „Šventavartė“ pagal anykštėno Antano Vienuolio legendą.
„Renginiai dar nesibaigia. Gruodį paskyrėme lietuvių tarmėms, nes kiti metai – tarmių metai. Manau, kad mes per šiuos metus gavome daug. Daug daugiau nei vien materialinę naudą. Atkreipėme dėmesį į savo kraštą ir parodėme, kokie talentingi žmonės anykštėnai“, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė.
Teks pasispausti
Lietuvos kultūros sostine besirengiančią tapti Palangą neseniai pasiekė nemaloni žinia: Kultūros ministerija skirs tris kartus mažiau pinigų, nei palangiškiai numatė projekto sąmatoje – tik 100 tūkst. Lt.
Palangos kultūros centro vadovas Žilvinas Kažys pripažino, kad dėl to tenka peržiūrėti renginių planą, kai ko atsisakyti, ieškoti rėmėjų.
Vis dėlto palangiškiai turi daug ambicijų – tikisi, kad su Lietuvos kultūros sostinės titulu kurortas sulauks daugiau svečių iš užsienio. Juolab kad pavasarį iš Tarptautinio Palangos oro uosto prasidės skrydžiai į Londoną. „Orientuosimės į solidų, mokų klientą“, – atviravo Ž.Kažys.
„Nereikia būti naiviems, kad Palangą ims ir užplūs užsieniečiai tik dėl to, jog ji tapo Lietuvos kultūros sostine. Tačiau mes darysime viską, kad svečių būtų daugiau“, – teigė Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.
Anot jo, artimiausiu metu bus paviešinti kultūriniai renginiai, jų įgyvendinimui ketinama išleisti apie 0,5 mln. Lt. Kadangi Kultūros ministerijos parama ne tokia, kokios tikėtasi, plačiau piniginę praverti teks Palangos savivaldybei.
