Rugsėjo pradžios duomenimis, Lietuvoje nedirbo 33,2 tūkst. jaunų žmonių. Vilniuje tokių jaunuolių buvo 7032. Vilniaus darbo biržos jaunimo darbo centro vedėjos Jolantos Skirmantienės tvirtinimu, mažiausias galimybes įsidarbinti turi jaunuoliai, neįgiję profesijos. „Jaunimui sunku įsidarbinti dėl nepakankamo pasirengimo konkuruoti darbo rinkoje – daugiau kaip pusė užregistruojamų darbo biržose jaunuolių neturi profesinės kvalifikacijos“, – teigė ji, tačiau pripažino, kad net 24 proc. jaunų bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą.
Neįkainojama patirtis
Darbo nerandančiam jaunimui puikią alternatyvą siūlo nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko sako, kad nepaisant to, jog tik nedidelei daliai nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvaujančių žmonių yra mokami atlyginimai, ši veikla yra naudinga. „Žvelgiant iš užimtumo perspektyvos, tai puiki galimybė bendrauti, įgyti naujų žinių, netgi kompetenciją. Didžioji dalis darbdavių labai vertina patirtį nevyriausybinėse organizacijose“, – tvirtino Š.Frolenko.
Savanoriavimą galima skirti į kelias sritis. „Yra lankstinukų dalinimas ir yra profesionalios pozicijos: buhalteriai, vadybininkai, administratoriai ir panašiai. Pastaroji sfera labai patogi studentams, kurie universitete jau yra įgiję žinių, tačiau dar neturi viso jų bagažo“, – kalbėjo Š.Frolenko. Jam antrino ir J.Skirmantienė: „Jaunimo dalyvavimą savanoriškoje, nevyriausybinių organizacijų veikloje vertinu teigiamai, nes ugdomi jaunimo socialiniai įgūdžiai, bendrieji gebėjimai.“
Paklaustas, ar jaunimo susidomėjimas nevyriausybinių organizacijų veikla sunkmečiu išaugo, Š.Frolenka teigė, kad susidomėjimas visada auga. „Sunku pasakyti, nes tikslios statistikos nevedame. Tačiau dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje nesmarkiai, bet visada augo“, – teigė jis. Šiuo metu į nevyriausybinių organizacijų veiklą yra įtraukta apie 20 proc. viso Lietuvos jaunimo.
Stažuotės – alternatyva darbui
Kai kurios organizacijos dirba tarptautiniu mastu ir suteikia jaunuoliams galimybę pasitobulinti užsienyje. Viena tokių organizacijų „AIESEC Lietuva“, kuri per metus į užsienio šalis išsiunčia maždaug po 25 jaunuolius. Tiek pat jaunuolių iš užsienio atvažiuoja ir į Lietuvą. Organizacijos „AIESEC Vilnius“ viceprezidentas Arnoldas Žvinys sakė, kad jie padeda jaunuoliams susirasti įmonę užsienyje, kuri priima jaunuolį stažuotis nuo pusės iki pusantrų metų. „Įmonė moka darbuotojui atlyginimą, priklausomai nuo darbo ir nuo šalies. Žinoma, didelių turtų iš to nesusikrausi, bet būtiniausioms išlaidoms pakanka“, – pasakojo A.Žvinys.
Jis tvirtino, kad norintys išvykti dažniausiai renkasi lietuviams egzotiškas šalis – Malaiziją, Indiją, Braziliją, taip pat nemaža dalis Balkanų šalis bei Vakarų Europą. Į Lietuvą dažniausiai atvažiuoja žmonės iš Vakarų Europos ir Skandinavijos.
Darbo paieškos būdai
Vilniaus darbo biržos jaunimo darbo centras šiemet atliko jaunimo apklausą „Kokiais būdais ieškojote darbo?“. 40 proc. jaunuolių atsakė, kad ieškojo per pažįstamus, giminaičius, 23 proc. – skaitė skelbimus laikraštyje, 19 proc. – ieškojo darbo pasiūlymų internete, 10 proc. – kreipėsi į Jaunimo darbo centrą, 8 proc. – tiesiogiai kreipėsi į darbdavius.
„Jaunuoliams siūlyčiau neapsiriboti vienu darbo paieškos būdu. Efektyviausias darbo paieškos būdas yra tiesioginis kreipimasis į darbdavį. Ieškant darbo taip pat reikėtų aktyviau bendrauti su artimais žmonėmis, nes daugelis darbą susiranda per draugus, gimines, pažįstamus Kiti darbo paieškos šaltiniai yra – spauda, televizija, internetas“, – patarė J.Skirmantienė.