Gaudami patvirtinimą apie priėmimą į aukštąją mokyklą, būsimieji studentai informuojami ir apie tai, kokiomis lėšomis bus apmokamos jų studijos: asmeninėmis ar skirtomis valstybės.
Tačiau net ir sužinoję, kad patiems už studijas mokėti neteks, naujieji studentai bei jų šeimų nariai neturėtų pamiršti, kad įsikūrimas ir gyvenimas svetimame mieste gali gerokai patuštinti kišenes.
Apie finansinius iššūkius, su kuriais susiduria, portalui 15min sutiko papasakoti Kaune ir Vilniuje besimokantys aukštųjų mokyklų studentai.
Santaupų stengiasi neliesti
Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje studijuojanti Karolina gyvenimą sostinėje vadina labai brangiu: „Šiuo metu turiu butą, jis yra 36 kv. m. Vizualiai žiūrint, jis pakankamai mažas. Gyvenu beveik priemiestyje ir kainuoja 550 eurų tik pats butas. Man tai atrodo labai brangu. Net nekalbant apie maisto produktų, kavinių kainas. Prisideda mokesčiai, kurie žiemą siekia apie 120 eurų.“
Mergina palygino, kad senos statybos daugiabučiuose gyvenantys jos draugai žiemą vien už šildymą mokėjo apie 150 eurų.
Prakalbus apie maistui skiriamą sumą, Karolina sako, kad dabar išleidžia daugiau nei anksčiau – apie 150 eurų, neskaičiuojant išlaidų kavinėse.
Gyvenu beveik priemiestyje ir kainuoja 550 eurų tik pats butas. Man tai atrodo labai brangu. Prisideda mokesčiai, kurie žiemą siekia apie 120 eurų.
Nors studijas derina su darbu, sulaukia finansinės tėvų paramos, Karolina stengiasi taupyti ir naudojasi studentiškomis nuolaidomis: į paskaitas vyksta autobusu. Šios kelionės jai mėnesiui atsieina 5,8 euro, į gimtuosius Šiaulius grįžta traukiniu, kurio bilietui taip pat taikoma nuolaida, o laisvalaikiu pigiau apsilanko pamėgtame MO muziejuje.
Padeda vienas kitam
Paklausta, kaip taupo jos draugai studentai, Karolina atsakė, kad jie tarpusavyje dalijasi turimomis nuolaidomis, o esant sunkumų, vieni kitiems padeda.
„Mėnesio galas, žinom, kad tikrai nėra pinigų, tai renkiesi kavinę, kur yra pigiau arba kažkuris vienas tą kartą sumoka, kitą kartą gauni tu algą ir tu sumoki. Va taip padalinam. Bet plius minus visi gyvenam panašiai“, – paaiškino ji.
Karolina sako, kad nuo vaikystės buvo mokoma taupyti ir 10 proc. pajamų atsidėti į taupyklę, bet pripažįsta, kad būna visko.
„Ar taip kiekvieną kartą išeina? Tikrai ne“, – nusijuokė studentė.
Vis dėlto ji kiekvieną mėnesį stengiasi į atskirą sąskaitą persivesti tam tikrą nedidelę pinigų sumą taupymui. Per trejus gyvenimo Vilniuje metus dar nebuvo pasitaikiusi situacija, kad tektų šių pinigų griebtis.
Kiekvieno mėnesio biudžetas – skirtingas
Dėl brangaus pragyvenimo sostinėje antrina ir Vilniaus universiteto studentė Laura (vardas pakeistas).
Anot jos, didžiąją dalį pragyvenimui skirtų lėšų tenka išleisti būsto išlaikymui, pramogos taip pat atsieina nemenkas sumas: „Išlaidos pramogoms, nors tai ir nėra būtinosios išlaidos (bet kartais juk taip norisi), tikrai kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, norint pavakarieniauti su draugais, kaina vienam asmeniui prasideda maždaug nuo 20 eurų, priklausomai nuo maitinimo įstaigos.“
Paklausta apie pragyvenimui mėnesiui jai reikalingą sumą, Laura teigė, kad ši kinta: „Atsižvelgiant į tai, ar konkretų mėnesį reikės būtinųjų medicinos paslaugų, pavyzdžiui, apsilankyti pas odontologą, galbūt prireiks naujų drabužių ar avalynės, biudžetas gali svyruoti nuo 500 iki 800 eurų.“
Mergina paminėjo, kad greta tėvų teikiamos paramos prie pajamų prisideda ir už labai gerus mokslo pasiekimus gaunama skatinamoji stipendija. Ji pasidžiaugė, kad nors ir nežymiai, skatinamosios studijų stipendijos didėja.
Laurai taupyti padeda asmeninių išlaidų planavimas, taip pat ji nevengia pasinaudoti taikomomis nuolaidomis viešajame transporte ar kavinėse.
Merginai yra tekę girdėti tarp studentų vykusias kalbas apie patiriamus finansinius sunkumus.
„Šia tema asmenys nėra linkę atvirauti, tačiau apie sunkumus tenka išgirsti. Yra tekę girdėti, kad studentai atsisako leisti laisvalaikį kartu, argumentuodami tuo, jog vėliau neužteks mėnesio biudžeto, skirto pragyvenimui, jeigu kažkurią pajamų dalį išleis aktyviam laisvalaikio praleidimui“, – apie kitą studentiško gyvenimo pusę užsiminė Laura.
Išlaidos priklauso nuo poreikių
Iš Sangrūdos kaimo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti atvykęs Domantas Kraptavičius teigė, kad studento pragyvenimui reikalinga pinigų suma gali labai skirtis: „Daug kas priklauso nuo prioritetų paskirstymo bei gyvenimo būdo prieš tampant studentu ir išeinant gyventi savarankiškai.
Žinoma, tapus studentu ir atsiradus daugiau poreikių, teko atidžiau žvelgti į savo finansus ir juos labiau kontroliuoti.“
Savo poreikiams, sakyčiau, kas mėnesį skiriu 100–200 eurų.
Paklaustas apie asmeninį mėnesio biudžetą, jis atsakė, kad šis būna labai įvairus.
„Sulaukiu didelio finansinio palaikymo iš tėvų, todėl sunku vertinti, koks tikslus biudžetas. Taip pat nesu visiškai išsikraustęs iš namų, studijų laiku savaitgaliais grįžtu į juos, vasarą taip pat gyvenu ten, todėl į biudžetą įeinančios lėšos nėra vien tik mano.
Savo poreikiams, sakyčiau, kas mėnesį skiriu 100–200 eurų. Tačiau ši suma labai svyruoja. Pavyzdžiui, šią vasarą turiu suplanuotas kelias keliones, todėl natūralu, kad išlaidos išauga“, – įvardijo Domantas.
Prakalbus apie studentams teikiamas nuolaidas, jis patikino besinaudojantis viešojo transporto lengvata (Kaune elektroninis viešojo transporto bilietas mėnesiui kainuoja 28 eurus, o studentai jį gali įsigyti už 5,6 euro) bei (kartais) su Lietuvos studento pažymėjimu taikomomis nuolaidomis parduotuvėse.
Vaikinas džiaugėsi, kad tapus studentu, nemalonių situacijų dėl finansų išvengė – dar mokydamasis mokykloje buvo skatinamas apgalvotai valdyti savo finansus: „Šeima buvo ir yra geras pavyzdys, pagal kurį ir dabar gebu tvarkytis su savo finansais. Visada buvau skatinamas savarankiškai planuoti savo išlaidas ir protingai elgtis su pinigais.“
Gyventi didmiestyje reikia išmokti
Vytauto Didžiojo universiteto studentė Monika Liškutė mano, kad pradėti gyventi toli nuo namų buvo sunkiau emociškai nei finansiškai, tačiau savarankiško finansų valdymo taip pat teko mokytis.
„Iš pradžių neskaičiavau, kur leisdavau pinigus, leidau sau viską. Bankine kortele naudojuosi nuo 16 metų, tai visi šitie dalykai, susiję su banku, man buvo aiškūs ir suprantami, tik pats pinigų leidimas buvo visiškai neapgalvotas.
Vis pirkdavau naujus rūbus, knygas, visiškai netaupiau, tik vėliau supratusi, kad man tų pinigų reikės, ėmiau akyliau stebėti išlaidas, nes gyvenat dideliame mieste, kur yra didžiulė pasiūla, kartais galima prarasti saiko jausmą. Man tikrai reikėjo išmokti gyventi dideliame mieste“, – atviravo studentė.
Monika per mėnesį teigia išleidžianti įvairias sumas, bet dažniausiai tai būna 200–300 eurų. Ji pasirinko gyventi bendrabutyje, tad už jį per mėnesį sumoka tik 60 eurų.
Studentė pastebi, kad didžiąją dalį pinigų tenka išleisti maistui.
Taip pat, jos teigimu, pabrango tarpmiestinio transporto bilietai: „Dabar grįžimas iš Kauno į Telšius su studentiška nuolaida į abi puses man kainuoja apie 20 eurų, o ankščiau, gal kai buvau pirmame kurse, pirmyn ir atgal kainuodavo kiek daugiau nei 10 eurų.“
Gyvenat dideliame mieste, kur yra didžiulė pasiūla, kartais galima prarasti saiko jausmą.
Anot Monikos, Vilniuje gyvenantiems jos draugams pragyvenimas kainuoja brangiau nei jai Kaune, tad ir čia reikia akylai stebėti savo išlaidas, jeigu nenori mėnesio pabaigoje skaičiuoti centų.
Studentė papasakojo, kad atidžiai planuoja ir seka savo išlaidas, visada atsideda pinigų nenumatytiems atvejams, o pasitaikius progai naudojasi nuolaida transportui, parodoms, spektakliams.
Monika taip pat paminėjo jos draugei pasiteisinusį taupymo būdą: „Gauna stipendiją, tai būtent tą stipendiją taupo ir vėliau ją išleidžia pagal savo poreikius. Manau, tai yra puikus būdas taupyti: kai turi kelis pajamų šaltinius, tai iš vieno iš jų gautas lėšas atsidėti taupymui.“
Monika studijas derina su darbu ir teigia, kad tai jai padeda jaustis stabiliau: „Imu suprasti vieną dalyką: kuo vyresnė darausi, tuo didesnė pinigų suma yra reikalinga, norint gyventi kokybiškai, leisti sau nuveikti kažką naudingo.“
Kokias nuolaidas suteikia studento statusas?
Visi 15min kalbinti studentai įvardijo skirtingas jų pragyvenimui reikalingas sumas: vienam per mėnesį reikia 250, kitam – 1200 eurų, tad biudžetas priklauso nuo poreikių.
Sutaupyti jiems dažniausiai padeda pigesnio būsto pasirinkimas, išlaidų planavimas, taikomos nuolaidos bei šeimoje išugdyti finansų valdymo įgūdžiai. Nors dalis pašnekovų ir tikino, kad mokslus derina su darbu, tačiau finansinė tėvų parama visiems išlieka itin svarbi.
Viena iš galimybių studentui sutaupyti – naudotis Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) suteikiamomis nuolaidomis ir lengvatomis.
Kuo vyresnė darausi, tuo didesnė pinigų suma yra reikalinga.
„Su LSP nuolatinių studijų studentai tarpmiestiniu viešuoju transportu važiuoja 50 proc., o miestų viešuoju transportu – iki 80 proc. pigiau. Tai leidžia sumažinti savo išlaidas bent dvigubai“, – įvardijo LSP projekto vadovė Greta Grunskytė.
LSP partnerystės programa suteikia per pusšimtį nuolaidų įvairiose kavinėse, parduotuvėse, pramogų ir kultūros erdvėse. LSP mokslo metų laikotarpiu, anot G.Grunskytės, naudojasi per 70 tūkst. studentų.
Remiantis Valstybinio studijų fondo internetiniame puslapyje pateikiama informacija, finansinės naštos palengvinimui studentai Lietuvoje gali gauti valstybės remiamas paskolas, socialines ir studijų stipendijas, parama teikiama ir užsienio lietuviams, negalią turintiems studentams.
Galimas ir studijų kainos kompensavimas, kompensavimas karo tarnybą atlikusiems asmenims, parama pedagogikos studijoms, įmanomos ir kitos finansinės paramos formos.
