Šioje dvarvietėje vienas iš jos savininkų Juozas Podrezas, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, susirentė pagalbinio ūkio paskirties statinius: gelžbetoninį garažą ir pašiūrę. Raudondvario dvaro sodyba yra įrašyta Kultūros vertybių registre.
Kultūros paveldo departamentui (KPD) pareikalavus, statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai konstatavo savavališkos statybos faktą ir nurodė J.Podrezui savo lėšomis pašalinti garažą, pašiūrę bei sutvarkyti statybvietę. Tačiau statinių savininkas šio nurodymo neįvykdė, todėl buvo kreiptasi į teismą.
Bylą išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas įpareigojo J.Podrezą per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius. Jeigu jis nevykdys ir teismo sprendimo, tuomet Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bus leista nugriauti neteisėtus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš J.Podrezo.
Šalia Molėtų plento esantis vienas iš septynių Lietuvos Raudondvarių – nuo XVIII a. minimas Puzinų dvaras, vėliau perėjęs Senkievičiams, kuriems priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. Dvaro sodyba sunyko sovietmečiu, kai kurie pastatai buvo nugriauti, kiti – perstatyti.
Tačiau stebuklingai išliko antras pagal puošnumą po buvusio ponų namo pastatas – lobynas, t.y., dviejų aukštų medinis statinys su bokštelio smaile. Lobyne bajorai laikydavo karo žygių trofėjus, ginklus, brangenybes, giminės archyvą. Medinių dvarų architektūros tyrinėtoja Dalė Puodžiukienė teigia, kad Raudondvario dvaro sodybos lobynas yra vienas gražiausių net tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje.
KPD primena, kad statybos darbus dvarų teritorijoje būtina suderinti su departamentu ir gauti jiems leidimą.
