Nepriklausomos organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai | GLL“, kuri vienija iš Lietuvos emigravusius protus, surengtoje diskusijoje „Lietuvos įvaizdis Pasaulio piliečio akimis“ įtakingi ir talentingi lietuviai kalbėjo apie mūsų tautos identiteto paieškas. Ar tikrai pasaulyje mus garsina tik krepšinis ir kodėl dažnas užsienietis tebegalvoja, kad savo šalyje mes kalbame rusiškai?
Lietuva – paslaptinga šalis
Lina Tolvaišaitė, Vašingtone dirbanti Pasaulio banko finansų konsultante, sako, kad Lietuvos vardas ten nežinomas, trūksta lietuviško identiteto, tapatumo, apie ką galėtum pasakoti norėdamas pristatyti Lietuvą. „Jeigu sutinki žmogų, kuris Lietuvos vardą žino, tai ją tapatina tik su lietuvių krepšininkais, žaidžiančiais įvairiuose NBA klubuose. Taip pat mano, kad Lietuva yra Rusijos dalis...“, – pasakojo trumpam į Lietuvą sugrįžusi L.Tolvaišaitė.
Jai pritarė ir Petras Vaičius, didžiausios pasaulyje finansų maklerių įmonės „Merrill Lynch International“ viceprezidentas, dirbantis ir gyvenantis Londone. „Didžiojoje Britanijoje, kaip ir JAV, Lietuva neturi suformavusi savo įvaizdžio. Juolab, kad tai maža šalis, kuri nėra stambi finansinė žaidėja, nėra didelė investuotoja. Nenuostabu, kad bankai neteikia jokio prioriteto Lietuvai,“ – sako P.Vaičius.
Siekis: atsikratyti postsovietinio šleifo ir tapti kryptimi
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas mano, kad reikia kalbėti ne apie Lietuvos įvaizdį, o apie Lietuvą, kaip kryptį, kuria važiuoja ne tik turistai, bet ir verslininkai bei investuotojai. „Vertinant Lietuvą ir jos savitumą, ryškėja faktas, jog neturime nieko tokio, ko nerastume kituose pasaulio kraštuose. Bet turime daugybę žmonių, kurių darbais ir pasiekimais galime pasigirti,“ – sako sostinės meras.
Kaip pavyzdį, kuo iš tiesų turėtume didžiuotis, jis pateikė SSRS griūtį, nes būdami tokie maži savo teritorijos atžvilgiu, sugebėjome smogti milžiniškai Tarybų Sąjungai ir pirmieji išsivaduoti iš jos okupacijos gniaužtų. Projekto „Neregėta Lietuva“ sumanytojas ir fotografas Marius Jovaiša pastebėjęs, kad Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategija nusirito į gilią duobę, o įvaizdžio gerinimo projektas „Lietuva – drąsi šalis“ atsiėjo nemažai pinigų, sukūrė savo koncepciją „Lietuva – Baltijos šalis“.
M.Jovaiša aiškina labai paprastai: „Pristatyti Lietuvą, kaip buvusią Tarybų Sąjungos šalį labai nesinori. Atvirkščiai, norisi atsiriboti nuo šio praeities tarpsnio. Tad Lietuvą galimą pristatyti kaip šalį, esančią Europos šiaurėje, įsikūrusią Baltijos jūros pakrantėje. Jei jau žmogus, kuriam pristatome šalį, nežino Baltijos jūros, užtenka paminėti Suomiją, Švediją ar Vokietiją ir Lietuvos geografinė padėtis tampa aiški.“
Negalime nesididžiuoti savo šalies istorija
Skleisdami pasauliui žinią apie savo šalį, mes neretai pamirštame savo istorinį pagrindą. Taip mano ir Marius Jovaiša, ir istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius. „Sakoma, pirma padaryk, paskui garsiai šauk. Bet kai pagalvoji, kiek daug mes jau esame padarę! Mūsų protėvių baltų bijojo net stiprieji vikingai. Tik kažkodėl visas pasaulis žino legendas apie vikingus, o ne apie baltus“, – sako M.Jovaiša, pridurdamas, kad apie mūsų šalį ir jos istoriją reikia šaukti drąsiai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Išeivijos instituto direktorius, prof. E.Aleksandravičius pridūrė, jog pasauliui dar reiktų paaiškinti, koks tipas apskritai yra tas lietuvis? „Juk esame talentai, individualybės ir tikrai turime daug sėkmingų savo tautiečių pavyzdžių“, – ragino savimi didžiuotis istorikas.„Pirmiausiai reikia nebijoti pripažinti savo tautybės. Juk savu laiku išeiviai JAV drąsiai kartojo, kad yra lietuviai ir taip jie skleidė žinią apie Lietuvą“, – sako E.Aleksandravičius.
„Tūkstantmečio odisėjos“, „Ambersail“ ir kitų projektų sumanytojas bei vykdytojas Raimundas Daubaras džiaugiasi lietuvių vieningumu. Dėl jo Lietuva gali didžiuotis tapusi pirmąją šalimi, kurios himną Valstybės dieną, liepos 6-ąją, lietuviai vienu metu giedojo net 55-iose šalyse. Pasak akcijos sumanytojo, suburti šiai akcijai lietuvius, išsibarsčiusius visame pasaulyje, buvo itin paprasta, nes jie degė noru padaryti kažką gero Lietuvos labui.
Už įvaizdį svarbiau pačių žmonių savijauta
„Esu gana skeptiškai nusiteikęs visų įvaizdžio kūrėjų atžvilgiu, – sako prof. E.Aleksandravičius. –Pirmiausiai reikia nebijoti pripažinti savo tautybės ir drąsiai sakyti, jog esi lietuvis. Juk po nepriklausomybės atgavimo, išeiviai JAV drąsiai kartojo, kad yra lietuviai ir taip, regis, nieko ypatingo nedarydami, jie skleidė žinią apie Lietuvą.“
VDU Išeivijos instituto direktorius yra įsitikinęs, kad reikia siekti, jog tautiečiai jaustųsi laimingi savo šalyje, nes turistai ar verslo atstovai pabuvoję Lietuvoje išsiveža emocijas dominuojančias visuomenėje. O kokie žmonių jausmai vyrauja šiandien? Anot prof. E.Aleksandravičiaus, Lietuvoje yra likęs postsovietinis mąstymas, kad pats žmogus už nieką nėra atsakingas ir dėl visko, kas yra blogai, kalta valdžia. Istorikas ragina lietuvius tapti lyderiais, imtis veiklos, nes lyderystė yra atsakomybė. „Pirmiausiai visi Lietuvoje turėtų jausti pilnaverčiais žmonėmis“, – mano prof. E.Aleksandravičius.
Kas turi suformuoti ir skleisti žinią apie Lietuvą?
Vilniaus meras A.Zuokas sako, kad žinia jokiu būdu negali būti primesta iš viršaus, valdžios, nes visuomenėje iškart kils nepasitenkinimas ir priešiškumas. „Tokia žinia turi susiformuoti pačioje visuomenėje. Mes puikiai paskleidėme žinią, 55 šalyse vienu metu giedodami himną. Aistringai palaikydami savo rinktinę mes taip pat skleidžiame žinią“, – sako A.Zuokas.
M.Jovaiša irgi įsitikinęs, kad geros mintys apie mūsų šalį turi susiformuoti pačioje visuomenėje. „Specialistai gali padėti išgryninti tuos geruosius pavyzdžius ir išlaikyti jų tęstinumą. O sudaryti ir pateikti faktų, kuriais turime didžiuotis, sąrašo negalime. Juk tai gyvas reiškinys, nuolat kintantis ir besipildantis“, – sako fotografas.
