Savivaldybė šiuo metu atlieka tyrimą ir fiksuoja, kiek valstybinės žemės, esančios tarp individualių namų sklypų, yra naudojama neteisėtai.
„Beveik visi žmonės, gyvenantys nuosavuose namuose, sąmoningai ar to net nežinodami valstybinę žemę – tuos kelis metrus ar metrą, esantį prie kelio ar sklypo šone, – naudoja saviems tikslams: dažniausiai joje statomos tvoros, sodinamos gyvatvorės, kartais ir koks namo priestatas ar garažas pastatomas“, – pasakojo Vilniaus miesto meras Vilius Navickas. Anot jo, savivaldybė nusprendė tokiems žmonėms taikyti „amnestiją“ – leisti tą žemę išsipirkti ir naudoti teisėtai.
Supaprastins procedūrą
Dabar savivaldybė ketina supaprastinti žemės išpirkimo tvarką: detalusis planas bus rengiamas visam gyvenamajam rajonui, o gyventojui jis bus įskaičiuotas į žemės kainą.Jau artimiausiomis dienomis savivaldybė ketina paštu išsiųsti laiškus asmenims, kurie naudojasi valstybine žeme. „Pasiūlysime jiems žemę išsipirkti, o jeigu nesutiks, turės nustoti ja naudotis ir perkelti tvoras į savo sklypą“, – pasakojo meras.
Vilniaus apskrities viršininkas Jonas Vasiliauskas tvirtino, kad ši procedūra vykdavo ir iki šiol, tačiau labai vangiai: „Žmonės baiminosi biurokratijos, nes kiekvienam sklypui atskirai reikėdavo rengti detalųjį planą, o tai kainuodavo ir užtrukdavo.“
Dabar savivaldybė ketina supaprastinti žemės išpirkimo tvarką: detalusis planas bus rengiamas visam gyvenamajam rajonui, o gyventojui jis bus įskaičiuotas į žemės kainą. „Be to, planuojama, kad kitais metais Registrų centro nustatoma valstybinės žemės kaina kris apie 2,5 karto. Žmonėms, sugebantiems pasistatyti namą ir jį išlaikyti, tie pinigai, reikalingi žemei išpirkti, nebus labai dideli“, – kalbėjo V.Navickas. Anot jo, sklypų savininkams bus galima pirkti žemę ir išsimokėtinai.
Milijoninis pelnas
Už valstybinę žemę gauti pinigai bus dalijami pusiau: viena pusė keliaus į valstybės, o kita – į savivaldybės biudžetą. Kol kas savivaldybė nėra tiksliai suskaičiavusi, kiek tokios neteisėtai naudojamos valstybinės žemės Vilniuje yra ir kiek pinigų už ją būtų galima gauti, tačiau V.Navickas mano, kad suma bus didelė: „Suma laisvai gali siekti ir 100 mln. Lt.“
Kaip jau ištirtą pavyzdį Vilniaus miesto savivaldybė pateikė Salupėnų ir Darkiemio gatvių rajoną, kuriame 94 sklypų savininkai neteisėtai naudojasi 208,5 aro valstybinės žemės. Registrų centro skaičiavimais, už šią žemę būtų galima gauti 4,17 mln. Lt. „Kažkodėl iki šiol iškildavo tik A.Paulausko ir K.Masiulio tvoros. O kiek tokių iš viso Vilniuje yra?“ – retoriškai klausė meras.
Norint išsipirkti valstybinę žemę, reikės, kad ši atitiktų tris kriterijus: kas ji nebūtų didesnė nei 4 arai, kad joje nebūtų galima suformuoti atskiro sklypo ir kad valstybinė žemė būtų įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų. Savivaldybė gyventojams nuo įspėjamojo laiško gavimo duos du mėnesius apsispręsti, ar žemės savininkai nori pirkti valstybinę žemę. Vis dėlto, jeigu žemė įsiterpia į mišką, ežero ar upės pakrantę, yra saugomoje teritorijoje, jos pirkti nebus leidžiama.
