Apie tai šiandien Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjosi su į diskusiją sukviestais savivaldybių merais ir jų atstovais.
„Vyriausybės siūlymai, susiję su savivaldybių biudžetų sudarymo metodika, atspindi pasitikėjimą savivalda ir supratimą, kad, būtent, vietos valdžia yra tikrasis šeimininkas, kuri turi nuspręsti, kur investuoti, kaip efektyviausiai tvarkytis. Nesvarbu, ar tai savarankiška funkcija, ar ją deleguoja valstybė, vis tiek visi siekiame tų pačių tikslų – piliečių gerovės, saugumo, prieinamų kokybiškų sveikatos paslaugų, gero išsilavinimo, ekonominio gyvybingumo“, – sako Ministras Pirmininkas S.Skvernelis.
Svarbiausias savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis yra pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurios priklauso nuo savivaldybių biudžetams tenkančių pastoviosios ir kintamosios GPM procentinių dalių. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, 48-ioms savivaldybėms pajamos, apskaičiuotos pagal pastoviąją GPM procentinę dalį, mažėja – nuo 0,01 iki 0,6 proc. Numatomi pakeitimai leis kompensuoti tokių pajamų mažėjimą ne 90 proc., kaip dabar numatyta, o 100 proc.
„Susitikimo metu su savivaldybių atstovais aptarėme aktualius klausimus, susijusius su 2019 m. biudžetu, išklausėme jų nuomonę ir pasiūlymus. Su patobulintu biudžeto projektu siūlysime sprendimą, kuris leis jau kitais metais kompensuoti mažėjančią savivaldybių pajamų dalį savarankiškosioms funkcijoms finansuoti“, – teigia finansų ministras V.Šapoka.
Augant ekonomikai, savivaldybių finansavimas augo dešimtimis procentų – vien šiemet, palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetai jau didėjo 11,1 proc. arba 277,4 mln. eurų. Dabar ekonomika pereina į lėtėjimo fazę, įgyvendinamos struktūrinės reformos švietimo, sveikatos ir kt. srityse, todėl, pasak finansų ministro V. Šapokos, toliau išlaikyti tokį spartų augimo tempą būtų neatsakinga.
2019 m. savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos iš viso sudarys 2935,2 mln. eurų: pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys 1899,6 mln. eurų (3,23 proc. arba 59,4 mln. eurų daugiau negu 2018 m.), o valstybės biudžeto dotacijos – 1035,6 mln. eurų (9,9 proc. arba 93 mln. eurų daugiau negu 2018 m.). 2015 m. savivaldybių biudžetai iš viso sudarė 2221 mln., 2016 m. – 2364 mln., 2017 m. – 2505 mln., o 2018 m. – 2783 mln. eurų.
Šiam augimui įtakos turėjo tokie anksčiau priimti sprendimai kaip savivaldybių biudžetams tenkančios GPM dalies susiejimas su ekonomikos augimu (nuo 2015 m. GPM, tenkantis savivaldybėms dėl ekonomikos augimo, padidėjo 384 mln. eurų) bei savivaldybėms įteisintas pastovus pajamų šaltinis finansiniams ištekliams papildyti (nuo 2018 m. tam kasmet skiriama 40 mln. eurų).
Savivaldybių asociacija kritikuoja
„Savarankiškų savivaldybės funkcijų negalima finansuoti iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, kurios skirtos valstybės deleguotoms funkcijoms. Taigi lėšų sumažėjimas reikštų, kad nuo to nukentės savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kokybė, o drauge ir savivaldos gyventojų gerovė“, – teigė LSA prezidentas Ričardas Malinauskas.
Centrinės valdžios atstovai savivaldybių merams pasiūlė sukurti darbo grupę, kurią sudarytų įvairių šalies savivaldybių, Seimo, Finansų ministerijos bei Valstybės kontrolės atstovai. Tuomet bendrų diskusijų metu priimti bendrus, visoms pusėms priimtinus sprendimus.
Centrinės valdžios atstovai pažadėjo savivaldybėms padaryti Metodikos įstatymo reikiamus pakeitimus, užtikrinančius, kad nei vienai savivaldybei pajamos artimiausius tris metus – nemažės. Planuojama sukurti savivaldybių skatinimo sistemą, kad jos būtų kuo labiau suinteresuotos auginti pajamas. Taip pat žadėta spręsti GPM mažėjimo dėl centrinės valdžios sprendimų kompensavimo savivaldybėms klausimus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą yra 43 savarankiškos savivaldybių funkcijos (atliekų tvarkymas, teritorijų planavimas, keleivių vežimas, socialinių paslaugų organizavimas, kultūros ir sporto plėtojimas ir kitos) bei 37 valstybės deleguotos funkcijos (t.y. gyventojų vietos deklaravimas, priešgaisrinė sauga, civilinė metrikacija ir kitos).
