Valstybinei kalbos inspekcijai nurodžius Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba, ši su tuo nesutiko ir liepos pradžioje kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją. Sprendimą komisija turi skelbti ketvirtadienį. Jei jis bus nepalankus savivaldybei, ši ketina kreiptis į teismą.
„Tikimės pergalės, netikėtume – nekalbėtume. Konstitucija garantuoja tautinio identiteto išsaugojimą tautinėms mažumoms. Konstitucinis Teismas turėtų įsikišti, teismai turi kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas (VLKĮ), ta apimtimi, kuria draudžiamas lentelių naudojimas, neprieštarauja Konstitucijai“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Ž.Pacevičius.
Vilniaus rajono savivaldybė gegužę gavo inspekcijos nurodymą, kuriuo buvo informuota, jog jos teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra užrašai lietuvių bei lenkų kalbomis.
Dėl vieno šių užrašų Valstybinė kalbos inspekcija gavo skundą, antrąjį pastebėjo pats inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Savivaldybė motyvuoja, jog minėtuose kaimuose gyvena gausi lenkų tautinė mažuma, todėl yra poreikis tose gyvenvietėse topografinius įrašus daryti ne tik valstybine lietuvių kalba.
Viršininko teigimu, Lietuvoje vietovardžiai gali būti tik lietuvių kalba, tai reglamentuoja VLKĮ, tokia yra ir bendra europinė praktika.
„Tai yra mūsų rytų Lietuvos, Vilniaus rajono, Šalčininkų valdžios įprastas teisinis nihilizmas“, – LRT radijui teigė A.Valotka.
Anot jo, Vilniaus rajonas teisme pralaimėjo analogišką bylą dėl lenkiško užrašo prie Lavoriškių.
Advokatas Ž.Pacevičius teigia, jog esama argumentų, kodėl užrašai gali būti lenkų kalba, esą tai nėra viešieji užrašai, jie yra pastatyti pačių gyventojų, ne pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
„Tai nėra viešieji užrašai, nepažeidžia Valstybinės kalbos komisijos reikalavimo, viešieji užrašai turi būti atliekami valstybine kalba. Antra – draudimas naudoti tokius užrašus prieštarauja Konstitucijai, nuostatai apie tautinių mažumų teisę į saviraišką, identitetą, kultūros išsaugojimą“, – teigė gynėjas.
Pasak A.Valotkos, tai yra ženklai ir visi šie argumentai neturi atramos teisės aktuose – užrašai privalo būti valstybine kalba.
Advokatas teigia, jog Vilniuje esančios Vašingtono, Totorių, Žydų ir kitos lentelės yra užrašytos atitinkamomis kalbomis, tad užrašai yra galimi. Užrašų buvimą dviem kalbomis jis motyvuoja ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.
Anot gynėjo, minėta konvencija numato, kad vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinės mažumos, gatvių bei kiti pavadinimai, topografinės nuorodos, gali būti skelbiamos tautinės mažumos kalba.
A.Valotkos teigimu, konvencijos nuostatos nėra perkeltos į teisės aktus. Jei jos galiotų – situacija būtų kitokia.
„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, bet mes vadovaujamės teisės aktais. Ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona – su tuo nesutinku“, – kalbėjo viršininkas.
Nelietuviškų užrašų užfiksuota ir Šalčininkų rajone. A. Valotka teigia, jog inspekcijos tikslas užkardyti tokius atvejus.
„Ką tik gavome dar vieną skundą, kad Šalčininkuose gaisrinė lenkiškais pavadinimais. Šalčininkų vadovas yra gavęs nurodymą panaikinti lenkiškas nuorodas „į turgų“, „į geležinkelio stotį“, bylinėjasi ir švaisto savivaldybės lėšas. Yra nederamų dalykų, bet mes tą veiklą užkardysim“, – sakė A.Valotka.
