„Miesto aukcione nusipirkau butą mediniame name. Atvykęs apžiūrėti mačiau, kad viską reikės remontuoti, bet tai neišgąsdino, nes toks mano darbas – suremontuotus butus parduodu“, – dvejus metus besitęsiančios istorijos pradžią prisiminė kaunietis M.L. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Vandentiekį atstojo sodo žarna
Anot 15min pašnekovo, tiek namo inventorinėje knygoje, tiek ir išraše buvo nurodyta, kad bute įrengtos reikalingos komunikacijos: vanduo, miesto kanalizacija ir dujos. Vis dėlto, galiausiai paaiškėjus, kad tai netiesa, kaunietis pasijuto apgautas.
„Apžiūrinėdamas butą mačiau, kad stovi dujinė viryklė, o ir dokumentuose pažymėta, kad dujos įvestos, todėl net nekilo mintis, kad gali būti kitaip. Perkant butą, jeigu visuose dokumentuose komunikacijos nurodytos, juk neini ieškoti, ar tikrai teka dujos ar vanduo. Galų gale, juk ir kriauklė, ir tualetas įrengti...“, – svarstė jis.
Anot pašnekovo, apie tai, kad neveikia bute įrengtas tualetas, pirmieji pastebėjo remonto darbus pradėję statybininkai. „Išsiaiškinome, – prisiminė kaunietis, – kad tualeto vamzdis nuvestas į kieme esantį sandėliuką, tikriausiai net nelegalų. Jame iškasta duobė, kur visos fekalijos ir tekėdavo.“
Be to, netrukus paaiškėjo, kad miesto vandentiekį atstoja po grindimis nutiesta, jo žodžiais tariant, sodo daržo „šlanga“. Pašnekovas svarstė, kad buvę gyventojai tokiu, galbūt neteisėtu, būdu vandenį paprasčiausiai skolindavosi iš kaimyno.
Žada kovoti toliau
„Katę maiše“ įsigijęs kaunietis kreipėsi į buto pardavėją – miesto savivaldybę, tačiau liko nieko nepešęs. Anot jo, valdininkai savo kaltės neįžvelgia, todėl pašnekovas kreipėsi į teismą. „Ar aš kaltas, – svarstė M.L., – kad jie patys nežino, ką parduoda, kad dokumentai klaidingi?“
„Nesvarbu, kad būstą perki remontui, bet įsivaizduokite: sumoki, pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų ir tikiesi atlikęs remontą parduoti, o galiausiai investuoti tenka vos ne dvigubai“, – kalbėjo jis.
15min kalbintas kaunietis atskleidė, kad pirmosios instancijos teisme savo tiesos įrodyti nepavyko, todėl pateikė apeliaciją. „Nusipirkau butą su faktine būkle, – savo argumentus dėstė jis, – noriu, kad taip ir būtų. Investavau savo lėšas ir negaliu laukti metų metus, kol baigsis teismai... Tą butą aš sutvarkiau ir pardaviau. Dabar noriu, kad savivaldybė padengtų išlaidas.“
Laimėti apygardos teismo aš net nesiruošiu, bet tada kreipsiuosi į Aukščiausiąjį, o jeigu prireiks, ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Savivaldybė negali apgaudinėti žmonių, nes miesto valdžiai turi galioti aukštesni standartai. Būna, kad apgauna statytojai ar tarpininkai, bet lygiai tą patį daro ir savivaldybė... Laimėti apygardos teismo aš net nesiruošiu, bet tada kreipsiuosi į Aukščiausiąjį, o jeigu prireiks, ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – gan pesimistinėmis mintimis dalijosi jis.
Kaunietis atskleidė, kad į panašią situaciją pakliuvo įsigijęs kelis kitus, Jurbarko gatvės daugiabutyje esančius butus. „Nei kanalizacijos, nors tualetas pastatytas, nei dujų – nieko, – konstatavo jis ir pridūrė. – Dabar tas butas priklauso man ir išeina taip, kad apačioje esančio savivaldybės buto skaitiklis yra mano virtuvėje. Atsidūriau tarp dviejų ugnių, nes nei savivaldybei, nei nuomininkei situacija nerūpi. Bet palaukit – jeigu nusiperki nekilnojamą turtą, kas gali priversti įsileisti svetimą žmogų?“
Savivaldybė savo kaltės neįžvelgia
Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, paprašytas pakomentuoti situaciją, 15min teigė, kad 2017 metais parduoto nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenys sutapo. „Butas buvo ilgai nenaudojamas, apleistas“, – aiškino jis ir pridūrė, kad pagrindo abejoti dėl duomenų netikslumo nebuvo.
Pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas patvirtino, kad su dokumentais ir turto būkle susipažino ir ateityje pretenzijų neturės
„Pirkėjas visuomet turi galimybę susipažinti su visais dokumentais ir apžiūrėti turtą iki aukciono pradžios. Pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas patvirtino, kad su dokumentais ir turto būkle susipažino ir ateityje pretenzijų neturės“, – teigė D.Valiukas.
Kaip paaiškino pašnekovas, Kauno miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo 4120 gyvenamųjų patalpų. Parduodamas turtas, anot jo, būna prastos būklės ir pripažintas netinkamu gyventi ir naudoti, todėl dažniausiai komunikacijos nėra atstatinėjamos, tikrinamos ar daromi nauji kadastriniai matavimai.
„Pirkėjai visada kviečiami apžiūrėti objektą, įsitikinti dėl esamos realios objekto bei komunikacijų būklės. Šio konkretaus atvejo situacija sprendžiame teisme, todėl komentuoti, kaip ją išspręs teismas, neturime ir galimybės, ir kompetencijos“, – 15min atsakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.
