Vilniuje mokytojams patikrinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skyrė kiek daugiau nei 11 tūkst. testų. Tačiau kol kas tokia galimybe pasinaudojo 1,2 tūkst. mokytojų.
„Rugsėjo pradžioje savivaldybei SAM perdavė 11 tūkst. 370 greitųjų testų sostinės mokytojų ir švietimo įstaigų darbuotojų testavimui. (...) Kadangi šis testas yra rekomenduojamas, o ne privalomas, per kelias savaites užsiregistravusiųjų pasitikrinti greitaisiais testais skaičius kol kas nebuvo itin didelis, nors prieš kelias dienas praplėtus galinčių išsitirti ratą, registracija tapo aktyvesnė“, – BNS teigė Vilniaus miesto mero atstovė spaudai Ieva Dirmaitė.
Kaunui SAM skyrė perpus mažiau – apie 6 tūkst. greitųjų testų, jais išsityrė – maždaug 1,5 tūkst. pedagogų.
„Pagal šiandieninius skaičius, mokytojų aktyvumą dalyvaujant profilaktiniame testavime vertiname gana santūriai. Visuomet norisi, kad išsityrusiųjų skaičius būtų kuo didesnis ir šįkart, akivaizdu, jis nėra pernelyg didelis“, – BNS komentavo Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius.
Klaipėdos pedagogams skirta 3,7 tūkst. testų, jais pasinaudojo apie 900 mokytojų.
Sostinėje 18 mokytojų testai parodė teigiamą rezultatą, Kaune – keturiems, uostamiestyje – 13 pedagogų. Jiems taip pat atlikti molekuliniai (PGR) tyrimai, siekiant nustatyti, ar šiuo metu asmenys serga, tačiau visų jų atsakymai buvo neigiami.
Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, anot direktoriaus Tomo Kivaro, galimybe pasitikrinti greitaisiais koronaviruso testais pasinaudojo maždaug ketvirtadalis mokytojų. Anot jo, menką aktyvumą galėjo lemti skeptiškas požiūris.
„Galbūt nulėmė tai, kad visuomenėje yra daug nuomonių, jog tie testai nėra tinkami diagnostikai, ne tiek gerai viską parodo ir panašiai“, – sakė T.Kivaras.
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, menkam aktyvumui įtakos galėjo turėti ir šiuo metu teisėsaugos atliekami tyrimai dėl greitųjų testų įsigijimo.
„Galvoju, gal dar meškos paslaugą padarė ir visi tie tyrimai vykdomi. (...) Kai susimaišo politika, dar kokie dalykai su mokslu, su tyrimais, tai nėra gerai, bet ką padarysi, negalime mes tų rizikų išvengti“, – BNS sakė ministras.
„Gaila, kad mokytojai nesinaudoja proga. Kuo ilgiau laukiama, tuo mažiau prasmės, matyt, yra. (...) Tos pirminės nuotraukos kaip ir neturėsime tokios. Nėra gerai, bet žmonės yra laisvi pasirinkti“, – pridūrė jis.
BNS savaitės pradžioje paklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, kokios testavimų apimtys ir rezultatai kitose savivaldybėse Lietuvoje, tačiau ministerija iki penktadienio vakaro atsakymų nepateikė.
Liberalų merai: testus dalijo ne pagal poreikį
Savaitės viduryje du Liberalų sąjūdžio merai – Trakų rajono merė Edita Rudelienė ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis – išplatino bendrą pranešimą, kad ministerija skubėjo išdalyti greituosius testuos ir neatsiklausė, ar savivaldybėms jų reikia.
„Vyriausybės rūpestis Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojais, skiriant greitųjų testų, panašus į norą kuo greičiau jais atsikratyti. Išdalyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dominančius testus skubėta taip, kad centrinė valdžia net neklausė savivaldybių, ar iš tiesų joms reikia. (...) Mokytojų, norinčių atlikti testus, yra gerokai mažiau, nei gauta testų“, – rašoma pranešime.
A.Veryga aiškina, kad testai savivaldybėms skirti, atsižvelgiant į jose esančių švietimo sistemos darbuotojų skaičių.
„Tai ar blogai tai yra? (...) Ta reali paklausa tik dabar paaiškėjo, kai pasimatė, kiek nori tirtis, kiek nenori. Nesivelsiu aš į tas politines batalijas, yra merai, kurie naudoja šitą temą politiniams žaidimams“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad savivaldybės neturėtų nerimauti, jei testų liko, nes jie galės būti naudojami kitoms visuomenės grupėms testuoti.
„Pergyventi labai nereikėtų, įtraukiamos naujos grupės žmonių, kuriems testus darysime. Jos turės, kur testus panaudoti“, – aiškino ministras.
Kaip anksčiau skelbė SAM, šalies savivaldybėms iš viso išdalinta per 50 tūkst. greitųjų testų.
Dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo tyrimą atlieka FNTT. Įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp jų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklausė Laisvės partijai, bet, pateikus įtarimus, jo narystė sustabdyta.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikti melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
