Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta tam skirti 5,2 mln., nors biudžete buvo suplanuota 8,35 mln. eurų.
„Viešasis transportas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau viešojo transporto nuostoliai, susidarę dėl pandemijos nulemtų ribojimų vežant keleivius, savivaldybėms iki šiol nėra kompensuoti. Viešai pasirodęs šio kompensavimo Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo ketinama savivaldybėms paskirstyti 5,2 mln. eurų, nemaloniai nustebino“, – BNS sakė LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Finansų ministerija tikina, kad projekte numatyta suma yra paskaičiuota įvertinus „realų faktišką poreikį“.
Keliskart kitusi suma
Metų pradžioje penkios didžiosios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – kreipėsi į Vyriausybę, prašydami kompensuoti dėl koronaviruso apribojimų pernai patirtas papildomas išlaidas už viešąjį transportą.
Kadangi buvo ribojamas judėjimas, o gyventojams rekomenduota „vengti naudotis viešuoju transportu ir vietoj jo rinktis kitas transporto priemones“, vežėjų patirtus nuostolius padengė savivaldybės.
Penkių didžiųjų savivaldybių merai tuomet prašė kompensuoti maždaug 28 mln. eurų.
Kiek vėliau informaciją apie patirtas išlaidas surinko Lietuvos savivaldybių asociacija. Jai duomenis pateikė 49 savivaldybės, 31 iš jų nurodė patyrusi papildomų išlaidų.
„Kadangi lėšų poreikį savivaldybės skaičiavo remiantis skirtingais metodais, LSA pateiktą papildomų išlaidų poreikį apibendrino įvertinus įvairius aspektus ir duomenis“, – teigė M.Sinkevičius.
LSA nustatė, kad pernai jų išlaidos keleivių vežimui bendrai išaugo 30,8 mln., tačiau buvo sutaupyta 17,3 mln. eurų išlaidų už transporto lengvatas ir lėšas moksleivių vežimui. Atsižvelgiant į tai, nustatytas maždaug 13,5 mln. eurų siekiantis savivaldybių nuostolis.
Šie ir kiti savivaldybių duomenys buvo patekti Finansų ministerijai, prašant sukurti skaidrų ir aiškų kompensavimo mechanizmą.
Vasarą patikslintame biudžete tam galiausiai numatyta maksimali 8,35 mln. eurų siekianti suma.
Vadina vagyste
Kauno savivaldybė pirminiame kreipimesi prašė kompensuoti 7,2 mln. eurų, tačiau lapkričio pradžioje įregistruotame nutarimo projekte jai numatyta keliasdešimt kartų mažiau – 246,9 tūkst. eurų.
„Skaičiai labai iškalbingi ir Kauno miesto atžvilgiu tikrai nuviliantys, tačiau meluotume, jei sakytume, jog tai nustebino. Kaunas iki šiol nėra sulaukęs tvirtesnio šios Vyriausybės dėmesio ar palaikymo“, – BNS teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaunas iki šiol nėra sulaukęs tvirtesnio šios Vyriausybės dėmesio ar palaikymo.
„Jei reikėtų tai paaiškinti kauniečiams, nežinia kuris žodis būtų tikslesnis – „apvogė“ ar „apiplėšė“? – pridūrė jis.
Pasak jo, koronaviruso pandemijos įkarštyje visos savivaldybės stengėsi kuo geriau atlikti joms pavestas funkcijas.
„Šiuo konkrečiu atveju minimaliai retinome autobusų ir troleibusų maršrutų kiekį gatvėse, kad išlaikytume karantininius reikalavimus, o galutiniame rezultate sulaukėme ne itin adekvataus įvertinimo. Toks akibrokštas, skiriant vos kelis procentus nuo patirtų nuostolių, neatlaiko jokios kritikos“, – dėstė meras.
Pasigedo dalies savivaldybių
Nors savivaldybių asociacija nurodė 31 savivaldybę, patyrusią papildomų išlaidų, Vyriausybei pateiktame nutarimo projekte paminėta kiek mažiau – 21.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas BNS teigė, kad kompensacijų už viešąjį transportą klausimą pirmoji iškėlė būtent jo vadovaujama savivaldybė, tačiau Finansų ministerija Šiauliams pinigų nenumatė.
„Neaišku, ar čia yra netvarka, nesusigaudymas, ar... na, nežinau, kaip net komentuoti. Nėra ne tik Šiaulių, nėra ir Alytaus“, – kalbėjo jis.
Nėra ne tik Šiaulių, nėra ir Alytaus.
Mero teigimu, Finansų ministerija šiam klausimui išspręsti turėjo beveik pusmetį.
„Matome, kad neužteko pusės metų parengti tinkamą projektą ir atnešti jį į Vyriausybės posėdį. Kiek tam reikia laiko?“ – klausė A.Visockas.
Vilnius tikisi didesnių sumų
Nutarimo projekte daugiausia lėšų – 2,22 mln. eurų – skirta sostinei. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė sako besidžiaugianti numatyta suma, nors ji ir galėtų būti didesnė.
„Mes tą sumą matėme, taip, iš vienos pusės yra džiugu, kad gausime finansavimą bet tikimės, kad Vyriausybė jį numatys didesnį, nes tai – pakankamai nemaža našta“, – sakė ji.
Anot jos, šiuo metu numatytų pinigų kompensuoti patirtas išlaidas nepakaks.
„Tai nereiškia, kad esame labai nusivylę, bet ateityje tikėtumėmės didesnės kompensacijos“, – teigė Vilniaus administracijos direktorė.
Pirminiame kreipimesi sostinės savivaldybė prašė daugiau nei 16 mln. eurų.
Finansų ministerija: buvo įvertintas realus poreikis
Kaip BNS informavo Finansų ministerija, vertinti ne tik 2020, bet ir ankstesnių metų išlaidų duomenys.
„Kadangi savivaldybės kompensuodavo transporto paslaugų išlaidas kasmet, o šių išlaidų sumos daugelio savivaldybių atveju kasmet didėjo, Finansų ministerija įvertino šių išlaidų kitimo tendencijos įtaką 2020 metų rezultatams“, – sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Suskaičiuota, kokie būtų „realūs“ nuostoliai 2020 metais, jei nebūtų dėl COVID-19 pandemijos taikytų keleivių vežimo apribojimų“, – pridūrė jis.
Anot ministerijos, minėti realūs poreikiai yra 5,29 mln. eurų.
„Toks ilgesnio laikotarpio duomenų vertinimas iš dalies eliminuoja struktūrinių veiksnių poveikį, be to, taikomas teisingesnis kompensuojamų sumų principas toms savivaldybėms, kurių sumos kompensacijoms mokėti 2018 metais ir 2019 metais nedidėjo arba mažėjo, t. y. jos atsakingiau ir racionaliau tvarkėsi, priimdamos sprendimus dėl vietinio susisiekimo maršrutų tinklo formavimo ir nuostolių kompensavimo vežėjams“, – teigė G.Norkūnas.
Jo teigimu, visoms savivaldybėms buvo pritaikyta vieninga skaičiavimo sistema, ir naudoti kiekvienos konkrečios savivaldybės faktiniai skaičiai.
Vyriausybės nutarimo projektas dėl išlaidų kompensavimo pateiktas Vyriausybei, jis bus svarstomas artimiausiame posėdyje.