Stringa Vilniaus miestas ir rajonas bei Šiauliai
Naujojo teritorijų planavimo įstatymo esmė – palengvinti gyventojų ir investuotojų kelią nuo idėjos iki rakto. Anksčiau planuojantys statybas gyventojai turėjo ne tik pasirūpinti statybų projektu, tačiau ir detaliuoju planu, kurio rengimas atimdavo ir laiko, ir pinigų. Nuo 2014 metų detaliųjų planų rengimo atsakomybė perduota savivaldybėms. Be to, buvo sutrumpinti ir prašymų pakeisti žemės naudojimo paskirtį nagrinėjimo bei specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimo terminai. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad trukdžiai toleruojami nebus – už laiku neatliktus darbus turės atsakyti administracijos direktoriai.
Aplinkos ministro nurodymu patikrinus, kaip Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių rajono, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės vykdo įstatymus, paaiškėjo, kad kai kurios vis dėlto susiduria su sunkumais.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad trukdžiai toleruojami nebus – už laiku neatliktus darbus turės atsakyti administracijos direktoriai.
Daugiausia gyventojų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, užregistruoti 279 prašymai. Mažiau norinčių keisti žemės paskirtį buvo Vilniaus mieste – 82, Klaipėdos rajone dar mažiau – 73. Savivaldybės minėtus prašymus turi išnagrinėti per 10 dienų.
Sunkiausiai šį darbą atlikti sekėsi Vilniaus miesto savivaldybei, išnagrinėti tik 8 proc. prašymų. Vilniaus rajone prašymų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo nagrinėjimas buvo sklandesnis – be keblumų išnagrinėti 37 proc. Kone su visais pateiktais prašymais susitvarkė Klaipėdos rajono savivaldybė, išnagrinėti 93 proc.
Specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimui savivaldybės turi daugiau laiko – 15 dienų. Dėl jų į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi 404 asmenys, į Vilniaus rajono savivaldybę – 203, o į Klaipėdos rajono – 184.
Tiek Vilniaus miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės visus specialiuosius architektūrinius reikalavimus išdavė laiku. Kiek šlubavo Vilniaus rajono savivaldybės darbas – pavėluoti išduoti 7 proc. prašymų. Sunkiausiai sekėsi Šiaulių miesto savivaldybei – iš 25 prašymų tik 11 sugebėta pateikti laiku.
Planavimas neturi būti chaotiškas
A.Blotnys tikino, kad bėda ne rankų ar laiko stoka. Anot jo, ne visada gali lengva ranka keisti pagrindinę žemės paskirtį, kartais privalu rengti detaliuosius planus, juk svarbiausia – darnus miesto vystymasis: „Mes nenorime miesto paversti absoliučiu chaosu. Mes norime, kad jis vystytųsi darniai.
Tada kai keisti žemės paskirtį yra logiška, mes tikrai tai darome visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau mes esame atsakingi už miesto vystymą, ir ten kur kyla abejonių, tikrai nesiimsime keisti vien dėl pakeitimo.“
Mes nenorime miesto paversti absoliučiu chaosu. Mes norime, kad jis vystytųsi darniai, teigė – A.Blotnys.
A.Blotnys aiškino, kad taip planuojant miesto plėtrą ateityje būtų susidurta su didelėmis problemomis. Su jomis susidurtų ir tie, kurie dabar nori pakeisti žemės paskirtį. Anot Miesto plėtros departamento direktoriaus, privalu numatyti, kur bus tiesiamos gatvės, kur bus inžinerinės trasos, vietos mokykloms ir darželiams, taigi reikia rengti detaliuosius planus: „Jūs patys įsivaizduokite, kaip galima leisti keisti žemės ūkio paskirtį į gyvenamą be jokio išankstinio projekto.“
A.Blotnys teigė, kad išeičių ir sprendimų tikrai bandyta ieškoti, tačiau atsakymas vienas – ten kur reikia planuoti teritorijas, ten tai ir turi būti daroma. Vyras teigė, kad įstatymas pagrįstas baudomis – ne išeitis.
Įstatymai turi būti vykdomi
Aplinkos ministras V.Mazuronis pabrėžė, kad valdininkai visų pirma turi dirbti žmonėms. Tiek žemės paskirties keitimo procesas, tiek specialiųjų architektūrinių reikalavimų išdavimas turi būti atliekami laiku. „Aš raginu savivaldybes laikytis įstatymų, kuriuos priėmė Seimas. Jai kam netinka, pataisų siūlymams esame atviri, tačiau kol Lietuvos Respublikos įstatymai yra tokie, turime jų laikytis.
Šiuo metu galiojantys įstatymai yra geri ir teisingi, nes jie priimti ne valdininkų patogumui, o piliečiams. Jei yra problemų dėl resursų, tada savivaldybė turi spręsti būtent šias problemas. Siūlau savivaldybėms persitvarkyti ir ieškoti efektyvesnių darbo būdų.“
Jei yra problemų dėl resursų, tada savivaldybė turi spręsti būtent šias problemas. Siūlau savivaldybėms persitvarkyti ir ieškoti efektyvesnių darbo būdų, – kalbėjo V.Mazuronis.
V.Mazuronis užsiminė, kad turi duomenų, jog kai kurie procesai gali būti vilkinami sąmoningai: „Kol kas aš matau, kai kurių savivaldybių nenorą vykdyti įstatymą. Dėl to ir buvo vykdytas patikrinimas. Bus ir dar vienas, bet jau tada nevykdantiems bus skiriamos baudos.“
Aplinkosaugininkai teigia, kad teritorijų planavimas labai svarbus gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai. Teritorijų planavimo įstatymas užtikrina darnią ir racionalią teritorijų plėtrą, padeda išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
