„Lėšos, kurios yra skiriamos šitame finansavimo periode regionams, yra nemažos, 1,6 mlrd. eurų, ir tai yra dideli pinigai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A.Klišonis.
„Tačiau problema yra tai, ar iš tikrųjų Regionų plėtros tarybos gali priimti tuos sprendimus, kurių labiausiai reikia regiono gyventojams, čia atsiranda atitinkami aspektai“, – pridūrė jis.
Pasak A.Klišonio, aprašai, pagal kuriuos regionams skiriamos lėšos, yra „reglamentuoti žiauriai“, taip pat „labai centralizuoti“ ir ne visada atliepiantys regionų merų lūkesčius.
„Jeigu matėme, kad praeitas finansavimo periodas buvo turintis pakankamai daug popierizmo, šis finansavimo periodas popierizmo turi gerokai daugiau. Kai tau duodamos geležinės klumpės, sakoma, jas reikia sunešioti, tai tikrai yra labai sudėtinga“, – teigė A.Klišonis.
Anot vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, gyventojai regionuose susiduria su paslaugų mažėjimu, tai lemia miestuose augantis žmonių skaičius.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyksta tam tikra depopuliacija ir didieji miestai traukia gyventojus, mažėja gyventojų skaičius regionuose, dėl to mažėja paslaugos“, – LRT radijui sakė A.Abramavičius.
Jo teigimu, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos Regionų plėtros programos tikslas yra pagerinti paslaugų kokybę ir infrastruktūrą regionuose.
Plungėje ketvirtadienį vyks šeštasis Regioninės politikos forumas, kur dalyvaus vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, bus aptarta regionų plėtra ir suplanuotų investicijų įgyvendinimas.
Ministerijos teigimu, svarbiausias forumo tikslas – kad sprendimai dėl regionų plėtros būtų priimami pasitarus su visomis suinteresuotomis šalimis ir partneriais.
Renginyje taip pat dalyvaus merai, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo ir verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei ekspertai.
