„Kitų metų vasarą bus naujausio finansinio laikotarpio peržiūra, nežinau, ar mes tikrai pridėję ranką prie širdies galėsime pasigirti nuveiktais darbais“, – trečiadienį per LSA suvažiavimą Vilniuje sakė jis.
„Numatyti 1,6 mlrd. eurų regionams – suma įspūdinga, bet kol kas tas įspūdis yra tik skaidrėse, bet ne realiais įvykdytais projektais, ne realiais darbais. Todėl norėtųsi, kad tos programos įvairių ministerijų kartu su savivalda, su regionais kaip įmanoma greičiau startuotų“, – tvirtino asociacijos vadovas.
Regionų plėtros programa skirta mažinti atotrūkius tarp regionų ir gerinti gyvenimo kokybę.
Anot LSA vadovo, ministerijos iki šiol nėra parengusios pusės regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių, be kurių regionai negali tinkamai ir laiku planuoti investicijų.
Per suvažiavimą M.Sinkevičius taip pat minėjo, kad reikės taisyti balandį įsigaliojusį Vietos savivaldos įstatymą, nes jame dar palikta įvairių spragų dėl merų, administracijų, tarybų įgaliojimų, funkcijų.
Jis kritikavo, kad nacionalinė valdžia per daug kišasi į viešųjų paslaugų teikimą, neskiria reikiamo finansavimo keliams tvarkyti ir tiesti.
M.Sinkevičius pranešime neužsiminė apie pastaruosius porą mėnesių savivaldą purtantį vadinamąjį išmokų skandalą.
Visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, kaip savivaldos politikai piktnaudžiauja išmokomis, skirtomis kompensuoti jų patirtas išlaidas einant tarybos nario pareigas.
A.Tapino teigimu, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.
M.Sinkevičius taip pat sulaukė klausimų dėl kanceliarinių lėšų panaudojimo, Jonavos meru dirbantis politikas neigė piktnaudžiavęs išmokomis, tačiau grąžino į savivaldybės biudžetą 4 tūkst. eurų.
Buvęs Vilniaus miesto meras, dabar sostinės tarybos narys Artūras Zuokas siūlė suvažiavimui priimti rezoliuciją išmokų klausimu ir parengti gerosios praktikos rekomendacijų rinkinį, koks turėtų būti išmokų dydis, kam jos turėtų būti naudojamos, kaip paviešinti išlaidas.
A.Zuokas kritikavo Seime parengtas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis vietoj kanceliarinių išlaidų siūloma nustatyti fiksuotas išmokas savivaldos politikams – jos siektų penktadalį mero atlyginimo arba apie 800 eurų iki mokesčių. Jo teigimu, ši tvarka būtų ydinga.
„Pirmiausia turime aiškiai ir drąsiai pasakyti: Vyriausybė – nekalta, Seimas tikrai nekaltas, tai yra Lietuvos savivaldos problema, susiformavusi per tam tikrą laikotarpį. (...) ir mes patys pajėgūs išsispręsti šią problemą“, – kalbėjo A.Zuokas.
„Mes galime patys tarybų lygiu teikti reglamentų pataisymus, numatyti aiškią atskaitomybę ar kitą formą, aiškiai aprašyti, kam skiriamos veiklos išlaidos, kaip jos yra panaudojamos ir kaip už jas yra atsiskaitoma“, – sakė jis.
Anot politiko, problemos sprendimas pačioje savivaldoje išspręstų bręstančią nacionalinę krizę.
Negalėdami pagrįsti gautų išmokų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje atsistatydino švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Kauno taryboje taip pat dirbusiems finansų bei kultūros ministrams Gintarei Skaistei ir Simonui Kairui pasitraukimas iš pareigų taip pat būtų geriausias sprendimas.
Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.
