Tarp didžiųjų Lietuvos miestų, sudėtingiausia situacija yra Klaipėdoje: čia streikuoja 26 mokyklos, kurias lanko beveik 13,8 tūkst. vaikų. Iš viso Klaipėdos ugdymo įstaigose mokosi apie 19 tūkst. moksleivių.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas sako, kad tokia situacija yra grėsminga ir turėtų priversti imtis sprendimų.
„Statistika labai neramina ir, matyt, sutarimas turėtų būti priimtas kaip įmanoma greičiau, nes ta dinamika, kai vos ne 14 tūkst. iš gimnazijų ir progimnazijų moksleivių neina į mokyklą, tai turėtų išblaivyti net ir pačius aršiausiai nusiteikusius politikus ir valdininkus“, – BNS sakė V.Grubliauskas.
Tarp streikuojančių Klaipėdos mokyklų – keturi vaikų darželiai ir vaikų muzikos mokykla, šešios iš 12 gimnazijų, 14 iš 17 progimnazijų.
Pasak mero, streikuojančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsiėmimai nevyksta 567 vaikams. V.Grubliauskas sakė nežinantis, ką reikėtų daryti, jei juos visus tėvai atvestų į ugdymo įstaigas.
„Miestas ką gali, tą daro, kas liečia vaikučius darželyje, jų yra apie 700-800. Jeigu taip atsitiktų, kad tėveliai, neturėdami ką daryti, atvestų tuos visus 567 vaikučius į darželius, tai miestui būtų toks iššūkis, kad neįsivaizduoju, kaip reikėtų jį spręsti“, – kalbėjo uostamiesčio meras.
Kaune mokyklos kol kas nestreikuoja, Vilniuje prie streiko prisijungusios kelios mokyklos, ugdymo procesas nevyksta keliems tūkstančiams vaikų.
Streikuojančios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos duomenimis, protestuojančių mokyklų skaičius augs.
„Skaičius sieks arti šimto mokyklų. Streikas plečiasi, jungiasi naujos mokyklos iš Vilniaus, Kauno ir kitų rajonų, kur streikų iki šiol nebuvo“, – LRT radijui sakė A.Navickas.
Pasak jo, streikas apima apie 50-60 tūkst. vaikų.
Premjero siūlymus vertina skeptiškai
Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, sudėtingiausia situacija Žemynos progimnazijoje, kur pamokos nevyksta jau ketvirtą savaitę. Šioje mokykloje mokosi daugiau kaip tūkstantis vaikų.
„Žiūrint į ugdymo procesą, nes ir tėvai jau kelia tuos klausimus, blogiausia situacija Vilniaus mieste yra Žemynos progimnazijoje.
Vilniaus Žemynos progimnazijoje, pasak direktorės Eugenijos Surmilavičienės, mokykloje dirba 12 iš 79 mokytojų.
Jos teigimu, dėl nutrūkusio ugdymo proceso išgyvena ir patys mokytojai. Pirmadienį turėtų vykti posėdis, kuriame mokyklos vadovai ir pedagogai spręs, ką daryti toliau.
Į mokyklą atėjusiems vaikams vyksta konsultacijos, užsėmimai ir paskaitos, kai kurias pamokas jiems veda administracija.
E.Surmilavičienė sakė, kad rasti streikuojančius mokytojus pavaduoti galinčių pedagogų nėra realu.
„Mokytojai yra solidarūs ir nestreikuojantys dirbti neis: ar streikuoja, ar nestreikuoja, jie palaiko vieni kitus“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Tokios nuomonės laikėsi ir E.Tamošiūnaitė. Pasak jos, Vilniaus mokyklos ir taip yra pilnos, todėl tai reikštų, jog didėtų krūvis nestreikuojantiems mokytojams.
„Tam mokytojui, kurį palietė visos tos pačios problemos, mes turėtume užkrauti papildomą naštą, kad jis nestreikuoja? Vilniuje sunkiai įsivaizduoju mokyklų jungimąsi“, – sakė vicemerė.
Tokį premjero Sauliaus Skvernelio pirmadienį išsakytą pasiūlymą sukritikavo ir Klaipėdos meras. Jis svarstė, kad ši situacija susiklostė ne dėl vietos administracijos kaltės, todėl ne jiems ir turėtų tekti našta galvoti, kaip problemą spręsti.
„Iš kokio nors kabineto Gedimino prospekte gal galima siūlyti dar ne tokių genialių idėjų, tik tada klausimas – suraskite finansavimą, imkitės organizacinių darbų... Tik ar mes čia turime srėbti tą košę?“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Pirmadienį prie streiko prisijungusiame Vilniaus licėjuje streikavo 36 iš 45 mokytojų. Antradienį streikuoti planuoja devyniais mokytojais mažiau.
„Jeigu tai užsitęs vieną, dvi, tris dienas... ministrė paliko prailgintus mokslo metus, tai, manau, niekas tikrai nenukentės“, – BNS sakė šios mokyklos direktorius Saulius Jurkevičius.
Jis vylėsi, jog galiausiai bus pradėta ieškoti išeičių, kaip situaciją išspręsti ir ilgiau mokytojams streikuoti neprireiks.
„Gal galų gale atsibus, priiminės sprendimus ir bandys valstybę išvesti į ramesnę situaciją žmonės, atsakingi už švietimą. Nevertėtų gilinti situacijos dramatiškai, kas jau ir taip per daug ilgai užtęsta: juk praktiškai tie sprendimai, kurie buvo padaryti, pavyzdžiui, šiandien, jie galėjo būti padaryti jau seniai“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.
Pirmadienį ministras pirmininkas S.Skvernelis pranešė nusprendęs pakeisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
Jai ir A.Navicko profsąjungai praėjusią savaitę nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.