Taip LRT.lt teigia politologai ir politikos apžvalgininkai Mažvydas Jastramskis, Bernaras Ivanovas ir Virginijus Savukynas. B.Ivanovo teigimu, dabartinį sostinės sostinės merą Remigijų Šimašių galėjo išgelbėti vienas „Heraklio darbas“, tačiau jis jo neatliko.
R.Šimašių galėjo išgelbėti Nacionalinis stadionas
Politikai dėliojasi planus kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams. Daugumos geidžiamiausi – didžiųjų miestų merų postai, todėl čia tikimasi įnirtingos kovos.
Kandidatų į didžiųjų miestų merus partijų lyderiai ieško ne tik savo gretose. Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, vasarą duodamas interviu LRT, neatmetė, kad Kaune savo kandidato net nekels, o rems populiarumo viršūnėse esantį Visvaldą Matijošaitį.
Pats Kauno meras kažkokių lemtingų klaidų nepadarė, – kalbėjo B.Ivanovas.
„Norisi ne dėl laimėjimo laimėti, o atvesti į tarybas tuos merus, kurie būtų geriausi Lietuvai ir konkrečiai savivaldybei. Todėl nieko neturi nustebinti, kad Kauno skyrius nuspręs remti V.Matijošaitį. Jis nėra partijos narys, bet puikus meras. Čia nėra atsilyginimas už kažką“, – teigė LVŽS pirmininkas.
Apie derybas prakalbo ir Kauno miesto vadovas. „Kadangi valstiečiai valdžioje, tai mes tikrai derinamės. Yra dalykų ir pas juos, kurie man šiek tiek kitaip atrodo, bet mes derinamės ir prisitaikom prie tos valdžios, kuri yra valdžioje, kad galėtume labiau rūpintis miestu“, – pasakojo Kauno meras V.Matijošaitis.
Politikos apžvalgininkas ir LRT žurnalistas Virginijus Savukynas sako, kad Kaune per artėjančius merų rinkimus jau yra aiškus nugalėtojas, nebent įvyktų kokių nors netikėtumų – čia laimėti esą turėtų dabartinis miesto vadovas. Panašiai kalba ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas.
„Kaune, jei nebus netikėtumų, V.Matijošaitis turi daugiausia šansų [laimėti]. Ir „valstiečiai“ vertina jo pastangas, mieste sprendžiama daug problemų. Kol kas jam nėra labai rimtos konkurencijos. Be to, net jei būtų kokia nors plataus mąsto kampanija prieš V.Matijošaitį, tai neduotų rezultatų, nes Lietuvoje tokiu atveju labiau palaikomas tas, kurį puola – tai atspindi Rolando Pakso ar Viktoro Upaskicho fenomenas. O pats Kauno meras kažkokių lemtingų klaidų nepadarė“, – LRT.lt kalbėjo B.Ivanovas.
Politologo teigimu, visai kita situacija Vilniuje – šio miesto meras R.Šimašius atrodo kur kas blankiau nei V.Matijošaitis. „Čia – sava specifika, savos problemos, ypač tos, kurios ilgai neišspręstos. R.Šimašių galėjo „ištraukti“ Nacionalinio stadiono statybos, bet kol kas apčiuopiamų darbų nematau. Jis galėtų laimėti rinkimus su stadiono pastatymo faktu – tai būtų jo Heraklio darbas, kuriuo galėtų girtis. Bet nieko dėl to nematau, tik daug rietenų, pykčių, konfliktų. Gal yra nemažai ir gerų darbų padaryta, bet visa tai paskęsta. Be viso to – dar ir LS problemos... Įvaizdžio požiūriu padaryta didelė žala“, – aiškina politologas.
Kaip teigia politikos apžvalgininkas V.Savukynas, Vilniuje dėl mero posto užvirs įdomi kova: „Aktyviai reiškiasi buvęs meras Artūras Zuokas. Manau, jis yra vienas realiausių pretendentų būti išrinktam. Tuo metu R.Šimašiui pakartoti sėkmę bus sunku, nes jis kritikuojamas ir nebus „šviežumo“ poveikio, koks buvo prieš keletą metų. Kol kas nežinome, ką iškels konservatoriai-krikdemai. Daug kas gali priklausyti nuo jų kandidato. Kita vertus, nors partinė priklausomybė ir partijų skyrių darbas yra labai svarbus, vis tiek rinkėjai renka žmogų, jiems labai svarbios asmeninės savybės.“
Savo ruožtu B.Ivanovas abejoja, ar rinkėjai bus linkę dar kartą investuoti į A.Zuoką. „Čia kaip tame anekdote apie politikus, kurie išėję neišeina: „Skambina į ligoninę ir klausia, ar Petras dar gyvas. O jam atsako: „dar negyvas“. Politine prasme praeities lyderiai dar gyvi, gal reanimuosis mistiniu būdu, bet labai abejoju, ar bus į juos norinčių investuoti. Vis dėlto politika yra investicija, o pinigus aukoja rinkėjai. Gal socialdemokratai „paruoš“ Gintautą Palucką.
Ne tokie sėkmingi savivaldybių tarybų rinkimai gali būti socialdemokratams – iki skilimo jie buvo įtvirtinę savo jėgas daugelyje savivaldybių, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Socialdemokratai turi administracinį resursą ir gali surinkti vietos elektoratą, o jis kitoks nei Kauno. Dabartiniai G.Palucko pareiškimai dėl kariuomenės finansavimo, privalomos tarnybos gali būti patrauklūs Vilniaus rinkėjui. Sostinė – daugiatautis miestas, ir G.Paluckas turėtų šansų, jei gerai sudėliotų rinkimų kampaniją“, – LRT.lt kalbėjo B.Ivanovas.
Pasak politologų, vis svarbesniu miestu tampa Klaipėda, o čia situaciją esą ne tokia paprasta. Nors dabartinis Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas miestui vadovauja nuo 2011-ųjų, jam iššūkį žada mesti ir partijos kolega Simonas Gentvilas, kiek netikėtai pareiškęs norįs tapti liberalų kandidatu į uostamiesčio vadovus.
„Kandidatų mūsų skyriuje gali būti ir ne du. Liberalų stiprybė ir yra, kad yra kandidatų, galinčių tapti gerais Klaipėdos merais, kai kitos partijos Klaipėdoje neįvardija nė vieno. Kiek žinau, ieško ir iš išorės“, – sakė Seimo narys S.Gentvilas.
„LS turi gerus kandidatus tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tačiau yra partijos šleifas ir mažas nacionalinis populiarumas. Be to, Klaipėdoje yra ir vidinių problemų – štai dabar girdime apie galimą S.Gentvilo kandidatūrą. Taigi konkurencija didėja. Bet kas jiems gali mesti iššūkį? Pastaruosiuose rinkimuose konservatorės Agnės Bilotaitės pasirodymas nebuvo įspūdingas.
LS svarbiausia susitarti skyriuje, kurį kandidatą siųsti į rinkimus. Jei jie nesidrąskys kaip socialdemokratai, savo rankose turės persvarą“, – teigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas M.Jastramskis. Tuo metu Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus, pasak M.Jastramskio, taip pat gali būti perrinktas jau pirmajame rinkimų ture.
Anot V.Savukyno, Klaipėda ilgai buvo laikoma liberalų bastionu, tačiau skandalai partiją esą sudaužė, o jos reitingai – gerokai aplamdyti: „Kiek teko girdėti, daugelis liberalų jau patys netiki savo partija. Esant tokiai situacijai labai sunku įkvėpti žmones norui laimėti. Taigi nenustebčiau, jei liberalų atstovas Klaipėdoje nelaimės. Galbūt balsus galėtų perimti konservatoriai, nes vis tiek liberalai yra labiau dešinieji, taigi panašus elektoratas.“
LVŽS laimėjo rinkimus į Seimą, bet ar laimės savivaldybėse?
TSPMI politologas M.Jastramskis sako, kad nacionalinėje valdžioje esančios partijos nebūtinai pakartoja sėkmę ir savivaldybių tarybų rinkimuose.
„Dar rašydamas disertaciją skaičiavau, kaip atsiliepia statusas tiems, kurie valdo nacionaliniu lygiu. Tyrimai parodė, kad nacionaliniu lygiu valdančios partijos savivaldoje dažniau pralošia. Tai reiškia, kad vadovavimas nacionaliniu lygiu atsiliepia tolesniuose savivaldybių tarybų rinkimuose. Jei reikėtų pavyzdžio, galima pateikti Darbo partiją, kuri 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose pasirodė kur kas prasčiau nei prieš tai, ir tuo metu tai buvo partija, kuri vadovavo. Jai stipriai atsiliepė „juodosios buhalterijos“ byla ir buvimas valdžioje. Taigi skeptiškai žiūrėčiau į tai, kad „valstiečiai“ laimės labai daug savivaldybių.
Aišku, jie tikriausiai gaus daugiau nei praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, bet labai didelės pergalės neprognozuočiau būtent dėl to, kad yra ryšys tarp valdančio lygmens ir nacionalinio. Tai, kad valstiečiai yra 1–2 vietoje pagal daugelį reitingų reiškia, kad jie gaus nemažai balsų, bet jų valdantysis statusas jiems užkirs kelią nuo aiškios pergalės“, – LRT.lt kalbėjo M.Jastramskis.
Politologo manymu, savivaldos rinkimai bus panašiai margi, kaip ir prašę – nebus nė vienos partijos, kuri gaus 20 merų postų. „Partijos išsidalins merų pozicijas“, – pridūrė M.Jastramskis.
Pasak jo, ne tokie sėkmingi savivaldybių tarybų rinkimai gali būti socialdemokratams – iki skilimo jie buvo įtvirtinę savo jėgas daugelyje savivaldybių, tačiau dabar situacija pasikeitė.
„Anksčiau jie turėjo apie trečdalį merų, o po skilimo ir Algirdo Butkevičiaus populiarumo sumažėjimo daugelis jų rinkėjų susiskaldė – per Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus vieni palaikė G.Palucką, kiti – Mindaugą Sinkevičių. Tai balsai išsiskaidys – vieni palaikys Lietuvos socialdemokratų partiją, kiti – Socialdemokratų darbo partiją. Nemažai balsų gaus ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Raktinis savivaldos žodis yra „fragmentacija“ – mandatų išsiskaidymas, kai nėra kelių vyraujančių jėgų“, – kalbėjo politologas M.Jastramskis.
Kad artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose stiprūs bus visuomeniniai komitetai kalba V.Savukynas „Ką galima prognozuoti, tai, manau, kad šiuose savivaldos rinkimuose aktyvūs bus įvairiausi piliečių komitetai, kurie dabar aktyviai buriami. Žmonės trokšta naujos valdžios ir savivaldos lygmenyje – šią sėkmę įrodė Kauno meras V.Matijošaitis ir Alytaus meras Vytautas Grigaravičius. Panašu, kad ir artėjančiuose rinkimuose tam ruošiamasi. Klausimas, kaip su šiais komitetais sutars tradicinės partijos, kurios bus sąjungininkės ir sudarys valdančiąją daugumą“, –aiškino politikos apžvalgininkas.
Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje įvyks 2019 m. vasario–kovo mėn.