Kretingos rajonas: kur stengiamasi padėti vyrams
Kretingos rajono savivaldybėje savižudybių skaičius mažėjo kasmet, išskyrus 2016 m. Tais metais šių nelaimių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 41,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau po metų savižudybių skaičius sumenko beveik keturis kartus.
Kretingos Psichikos sveikatos centro direktorė ir medicinos psichologė Inna Viršelienė mano, kad vienas iš tokio rezultato veiksnių yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas savižudybės prevencijos klausimais. Savivaldybės gautą finansavimą panaudoja vykdant psichinės sveikatos stiprinimo programas, kurios skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. I.Višelienė teigia, kad samdomi psichologai, psichoterapeutai, kurie savaitę įvairiose rajono mokyklose diskutuoja apie patyčias, konfliktus ir jų sprendimo būdus bei kitas problemas. Vaikų savižudybių prevencijos srityje daug pastangų deda ir Kretingos rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistai.
„Aš tikiu, kad bendras įdirbis palengva pradeda duoti vaisių, nes keičiasi žmonių požiūris į save, į aplinką, į santykius, galų gale – į pasaulį, kuris nėra nei geras, nei blogas, jis tiesiog yra įvairus“, – aiškina I.Višelienė.
Medicinos psichologė pabrėžia, kad nemažą dėmesį skiria pagalbai vyrams. Kretingos psichikos sveikatos centre jau beveik 2 metai kaip kas savaitę nemokamai renkasi vyrų, smurtaujančių šeimoje, grupė pagal 26-ą užsiėmimų programą. Anot I.Viršelienės, centre yra vienintelė šalyje smurtinį elgesį keičianti programa. Šiuo metu grupėje yra 17 dalyvių.
„Vyrai išties daug ką sužino ir išmoksta, pradeda daryti realius žingsnius santykių šeimoje pokyčiams inicijuoti. Vienas iš geriausių pokyčių, ir tai jau tampa tendencija, kad grupę lankantys vyrai nustoja piktnaudžiauti alkoholiu, pradeda naudoti alternatyvius ir adaptyvius problemų sprendimo būdus. O kalbant apie suicidinių atvejų statistiką Lietuvoje, tai yra ne paslaptis, kad vyrai nusižudo dažniau negu moterys. Taigi, mes šiuo atveju dirbame su pažeidžiamiausia grupe“, – 15min komentuoja Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė.
Beveik metus Kretingos psichikos sveikatos centro specialistai, paaiškėjus savižudybės rizikos atvejui, dirba pagal patvirtintą savižudybių rizikos valdymo aprašą. I.Viršelienė teigimu, vadovaujantis šiuo aprašu, žmogui, turinčiam minčių apie savižudybę ir besikreipiančiam į Psichikos centrą, tą pačią dieną, per valandą, bus suteikta medicinos psichologo pagalba, nustatytas savižudybės rizikos lygis ir sudarytas tolimesnis veiksmų planas.
„Kas yra džiugu, kad šis rizikos valdymo būdas veikia realiai ir apie tai sužino vis daugiau žmonių ir institucijų. Dėl to mums drąsiau skambina iš mokyklų, kai reikia pagalbos, ateina konsultuotis savarankiškai“, – aiškina medicinos psichologė.
Vienas iš geriausių pokyčių, ir tai jau tampa tendencija, kad grupę lankantys vyrai nustoja piktnaudžiauti alkoholiu, pradeda naudoti alternatyvius ir adaptyvius problemų sprendimo būdus.
Paklausta, ko trūksta, kad savižudybių dar labiau mažėtų, I.Viršelienė svarsto, kad trūksta įdirbio šioje srityje su šeimos gydytojais. Jie galėtų būti tarsi barometras, rodantis ir pastebintis savižudybės riziką. Taip pat specialistė priduria, kad galėtų būti geriau užtikrinamas psichinės sveikatos priežiūros specialistų dėmesys ir paslaugos asmeniui po nepavykusios suicidinio bandymo.
Šiauliai: kur sportas naudojamas kaip prevencija
Šiauliai – vienintelis iš didmiesčių, kuriuose savižudybių skaičius mažėja ketvirti metai iš eilės. 2013 m. savižudybių registruota 32,06 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o pernai – jau 13,88 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė teigia, kad biuras iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų organizuoja įvairias savižudybių prevencijos priemones. Tai yra prevencinės informacijos viešinimas ir sklaida, renginiai, kuriuose gyventojai susitinka aptarti savižudybių prevencijos, ir anoniminis vaikų bei jaunuolių konsultavimas žalingų priklausomybių klausimais.
„Kalbant apie savižudybių prevenciją, reikėtų pabrėžti, kad ne tiek svarbu organizuoti pavienius tikslinius renginius ir priemones, kiek visapusiškai padėti mažinti save žalojantį elgesį, stiprinant psichinę sveikatą. Nuolat žmonių patiriamas stresas darbe, šeimoje, sudėtinga situacija darbo rinkoje, artimų žmonių emigracija, fizinės sveikatos problemos ir pan. – daugybė susidėjusių nerimą ir psichologinę įtampą keliančių priežasčių gali išmušti iš pusiausvyros“, – teigia H.Garbenienė.
Ji priduria, kad naudojama ir dar viena priemonė, stiprinanti gyventojų emocinę sveikatą, – mankštos. Visuomenės sveikatos biuras Šiauliuose šiltuoju metų laiku kviečia miesto gyventojus reguliariai mankštintis. Dėl gerėjančios fizinės būklės didėja ir žmogaus pasitikėjimas savimi, auga savivertė, o tai susiję su gebėjimu spręsti gyvenimiškas problemas, rasti racionalią išeitį. Be to, šiauliečiai taip skatinami ir socializuotis.
„Ši veikla ne tik stiprina kūną, bet stabilizuoja ir nervų sistemą, teigiamai veikia psichiką. Žmonės čia ir susipažįsta, bendrauja, formuojasi tam tikra socialinė grupė, kuriai priklausydamas nebesi vienas – esi su bendraminčiais“, – 15min atsiųstame komentare dėsto H.Garbenienė.
Kadangi savižudybių problema labiau jaučiama senyvo amžiaus žmonių grupėje (dėl vienatvės, lėtinių ligų, kitų socialinių problemų), biuro direktorė teigia, kad itin daug dėmesio skiria šiai gyventojų kategorijai. Jiems taip pat organizuojami reguliarūs nemokami specialiai pritaikyti užsiėmimai su fizinio aktyvumo specialistais.
Antidepresantų veikimas paremtas tuo, jog bandoma cheminiu būdu sureguliuoti žmogaus dopamino ir serotonino sistemas, kad žmogus vėl norėtų keltis iš lovos, jaustų džiaugsmą. Sportas daro lygiai tą patį, – aiškina H.Garbėnienė.
Kodėl būtent sportas? H.Gabrėnienė remiasi mokslu: fizinė veikla veikia mūsų hormoninę sistemą. Galima išskirti tris hormonus: dopaminą, serotoniną ir kortizolį. Dopaminas yra hormonas, atsakingas už žmogaus motyvaciją veikti, jis sukuria pasitenkinimo jausmą dėl atlikto darbo. Kai dopamino veikla nėra sutrikusi, žmogus nori, veikia ir dirba. Serotonino funkcija – nuotaikų reguliavimas ir gebėjimas išgyventi malonumo jausmą, džiaugtis gyvenimu. Šio hormono išsiskyrimą skatina sportas.
O kortizolio išsiskyrimas padidėja, kai išgyvename stresą. Kortizolis ne tik skatina mus veikti ir spręsti stresines situacijas, bet turi ir šalutinį poveikį – jei kortizolio išsiskyrimas trunka ilgai, pradeda silpti imuninė, virškinimo ir reprodukcinė sistema. Tai artina mus prie įvairių ligų.
„Tyrimai parodė, kad fizinis aktyvumas paskatina dopamino ir serotonino išsiskyrimą ir sumažina kortizolio išsiskyrimą. Kodėl sergantiems depresija rekomenduojama užsiimti fizine veikla? Nes antidepresantų veikimas paremtas tuo, jog bandoma cheminiu būdu sureguliuoti žmogaus dopamino ir serotonino sistemas, kad žmogus vėl norėtų keltis iš lovos, jaustų džiaugsmą. Sportas daro lygiai tą patį“, – aiškina Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė.
Suprasti akimirksniu
- Kretingos rajonas, Šiaulių miestas ir Alytaus apskritis – vieni iš šalies regionų, kur labiausiai sumažėjo savižudybių.
- Priemonės: skubiai teikiama pagalba, švietimas, savipagalbos grupės, fizinio aktyvumo ir bendravimo skatinimas.
- Didesnį dėmesį reiktų skirti bandžiusiems nusižudyti. Prisidėti prie prevencijos galėtų ir šeimos gydytojai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos direktorė Ilona Pavlavičienė pripažįsta, kad klinikos stacionaro skyriuose kasmet mažėja gydomų pacientų dėl savęs žalojimo ar išgyventų savižudybės bandymų. Tačiau jei į psichiatrijos kliniką ar į Respublikinę Šiaulių ligoninę patenka suicidinėje rizikoje ar jau nusižudyti mėginęs žmogus, jis pirmiausiai konsultuojamas gydytojo psichiatro.
„Tokiam žmogui pagal indikacijas skiriamas gydymas stacionare, dienos stacionare ar taikomas stebėjimas. Nustatyta tvarka teikiama informacija šeimos gydytojams, psichikos sveikatos centrams, kuriuose pacientas gydosi ambulatoriškai“, – teigia I.Pavlavičienė.
Psichiatrijos klinikoje teikiamos stacionarinio gydymo, psichiatrinių krizių intervencijos, dienos stacionarų bei ambulatorinio konsultavimo ir gydymo paslaugos. Anot klinikos direktorės, tai sudaro galimybę gydyti medikamentais, teikti psichikos sveikatos slaugos, socialinių darbuotojų, psichologų paslaugas bei kompleksinę specialistų pagalbą kiekvienam pacientui pagal individualų planą.
„Savalaikė psichikos sutrikimų bei psichologinių būklių diagnostika, specifinis gydymas ir psichosocialinės intervencijos atlieka ir tokių sunkių pasirinkimų, kaip savižudybė, prevenciją“, – aiškina I.Pavlavičienė. Prie to, anot jos, prisideda ir kiti veiksniai: kaip skubiai pacientui bus pradėta teikti pagalba, kiek ji bus nuosekli, profesionali ir pakankama, ar šalia esantys žmonės sugebės įvertinti artėjančią nelaimę.
Šiauliuose taip pat padaugėjo finansuojamų projektų, skirtų savižudybių prevencijai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pečiukėnė teigia, kad 2016 m. finansuotas 1 savižudybių prevencijos projektas , kuriam buvo skirta 1000 eurų. Šiemet krizių prevencijos tema finansuoti 3 nevyriausybinių įstaigų projektai, o tam skirta suma yra 7000 eurų. Tačiau mieste dar yra būdų, kaip būtų galima stiprinti savižudybių prevenciją.
„Manome, kad būtų tikslinga organizuoti savižudybių prevencijos mokymus įvairių sričių specialistams, kaip atpažinti savižudybės riziką, suteikti pirminę paramą ir nukreipti tolimesnei pagalbai“, – priduria R.Pečiukėnė.
Alytaus apskritis: kur veikia taisyklės ir užtenka psichologų
Alytaus apskrityje per pastaruosius metus savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus.
Čia taip pat veiksmingas yra savižudybių rizikos valdymo tvarkos aprašas. Rima Mockevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, 15min atsiųstame atsakyme teigia, kad nutikus savižudybei ar mėginimui nusižudyti veikia aiškus veiksmų algoritmas. Tai apima rizikos atpažinimo valdymą įvairiose savivaldybės įstaigose, skubios pagalbos užtikrinimas, tęstinė pagalba, pagalba ketinančių nusižudyti ir nusižudžiusiųjų artimiesiems. Alytuje taip pat užtenka pagalbą teikiančių specialistų.
„Manau, viena iš priežasčių, kodėl pastebimas savižudybių sumažėjimas, būtų ta, kad mes savivaldybėje turime pakankamai psichologų. Stiprus pedagoginės psichologinės tarnybos kolektyvas. Beveik visose ugdymo įstaigose dirba psichologai, kiti švietimo pagalbos specialistai“, – komentuoja R.Mockevičienė. Anot jos, veiksmingos yra ir mokyklose vykstančios prevencinės bei socialinių emocinių įgūdžio ugdymo programos.
Ji priduria, kad iš viso Alytaus miesto švietimo įstaigose dirba 12 psichologų, Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje – 8, socialinių paslaugų įstaigoje – 1, sveikatos priežiūros įstaigose – 9, nevyriausybinėje organizacijoje – 1 psichologas.
Šis straipsnis – antra dalis, nagrinėjant savižudybių prevencijos temą. Pirmoje dalyje aprašyta situacija šalies mastu, o trečiojoje – skaitykite apie savivaldybes, kuriuose savižudybių skaičius padidėjo.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
