Savižudybių prevencija Lietuvoje (III): ko stinga Kaune, Telšiuose ir Tauragėje?

Kaunas: kur tik nuo pernai veikia savižudybių prevencijos modelis

Kaune per dvejus metus savižudybių padaugėjo nuo 15,68 iki 24,44 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio koordinatorė Lina Pranckevičiūtė sako, kad nėra atliktas tik į Kauną orientuotas mokslinis tyrimas, kuris leistų paaiškinti Kaune įvykusių savižudybių priežastis ar jų skaičiaus pokyčių priežastis.

„Šiuo metu nėra vieno atsakymo, kodėl savižudybių skaičius Kaune yra būtent toks, nes problemos ir skatinantys veiksniai gali būti kompleksiški: tai socialinės, psichologinės, ekonominės, sveikatos priežiūros ar politinės sistemos problemos“, – dėsto L.Pranckevičiūtė.

Tačiau nuo pernai Kaunas imasi prevencinių priemonių. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino Kauno miesto savižudybių prevencijos modelį, kurio tikslas yra sukurti efektyvią ir nuolatinio tarpsektorinio bendradarbiavimo sistemą. Ji turėtų užtikrinti kokybiškas psichikos sveikatos paslaugas ketinantiems, mėginusiems žudytis asmenims ir jų bei nusižudžiusiųjų artimiesiems. Nuo praėjusio rugpjūčio Kauno miesto poliklinikoje yra vykdoma atvejo vadyba ir vedamos psichologinės grupės.

Nemokamas anonimines psichologines konsultacijas žmonės gali gauti darbo dienomis trijose nevyriausybinėse organizacijose: Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, Kauno apskrities vyrų krizių centre ir Moters pagalba moteriai, o savaitgaliais ir švenčių dienomis Krizių intervencijos centre. Be to, Kaune veikia ir nusižudžiusiųjų artimiesiems skirtos savitarpio paramos grupės su psichologe. Taip pat vyksta ir mokymai, kad žmonės galėtų atpažinti suicidinėje rizikoje esančius asmenis.

„Pastebimas atvejo vadybos bei nemokamų, anoniminių paslaugų veiksmingumas. Atvejo vadyba užtikrina pagalbos tęstinumą turintiems polinkį į savižudybę asmenims. O nemokamos, anoniminės paslaugos didina jų prieinamumą ir mažina žmonių atsisakymą priimti pagalbą dėl baimės, kad apie jų problemas sužinos kiti“, – komentuoja L.Pranckevičiūtė.

Kad dar efektingiau vyktų tarpsektorinis bendradarbiavimas, L.Pranckevičiūtės teigimu, komunikuojama su kitomis įstaigomis apie pagalbos galimybes, Kauno miesto savižudybių prevencijos modelio svarbą visuomenei.

Depresijos požymiai patiems vyrams tampa tokie įprasti, kad nelaikomi liga ir nebeieškoma pagalbos.

Alkoholis – vyrų rykštė

Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė sako, kad įstaiga tik nuo 2017 m. antros pusės gauna paramą savižudybių prevencijai vykdyti ir skubiai pagalbai teikti. Tačiau šiuo metu vienam asmeniui yra skiriama tik po 3 anonimines psichologo konsultacijas – tiek gaunama finansavimo. Psichologė sako, kad toliau žmogų turi nukreipti atvejo vadybininkams į savivaldybės įstaigą. Tačiau žmonės neretai nenori būti identifikuojami, įtraukti į duomenų bazę, todėl tolesnei pagalbai nenuvyksta.

Anot D.Bubnienės, nepaisant to, kad dabar vyrai dažniau kreipiasi į psichologą, visgi net atėję jie neretai varžosi prisipažinti esą prislėgti, negebantys atlikti darbų, įsprausti į kampą, nes kalbėjimas apie tai laikomas silpnumo požymiu. Neretai ir kalbėti apie vidinius išgyvenimus vyrai nemoka. Problemą gilina ir tai, kad nesikreipiantys vyrai savo išgyvenimus skandina alkoholyje. O depresijos požymiai patiems vyrams tampa tokie įprasti, kad nelaikomi liga ir nebeieškoma pagalbos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dovilė Bubnienė

„Savo veikloje kasdien sutikdama vyrus ir klausydama, gilindamasi ir analizuodama jų situacijas, pastebiu labai aiškias sąsajas: nusivylimai arba traumos, tada – alkoholis, po to – agresija ir smurtas ir galiausiai – savižudiškos mintys. Kaip tai susiję? Alkoholis neretai tampa raminimosi priemone, tačiau jis nesprendžia problemų, o jas gilina. Atsiranda sunkumų socialiniame ir šeimos gyvenime, papildomų materialinių nuostolių, gilėja konfliktai, iškyla skyrybų grėsmė. Vyrui šeimos praradimas neretai prilygsta katastrofai“, – dėsto D.Bubnienė.

Psichologė nurodo rizikos faktorius, kurie gali išduoti žmogaus suicidinį elgesį:

• Vienatvė ir socialinės paramos trūkumas;
• Pernelyg dideli lūkesčiai;
• Negebėjimas efektyviai įveikti stresą;
• Alkoholio ar narkotikų vartojimo įpročiai;
• Vaikystės psichologinės traumos ar patirtas smurtas;
• Netektis;
• Ryškūs miego pasikeitimai (nemiga arba padidėjęs miego poreikis);

• Išsakomas prasmės nebuvimas, beviltiškumo jausmas.

Psichologinei būsenai blogėjant, didėja agresija, kuri nukreipiama į kitus, dažniausiai šeimos narius, teigia D.Bubnienė. Kai vyrų psichologinės problemos lieka nesprendžiamos, jos galiausiai baigiasi priklausomybėmis ir psichinėmis ligomis, savižudybėmis. Kuo anksčiau vyras ima suvokti savo būseną ir tai, jog ji reikalauja intervencijos, gyvenimo būdo, o neretai ir gyvenimo filosofijos keitimo, jis ima ieškoti pagalbos. Specialistė pabrėžia, kad vyrų depresijos simptomai gali skirtis nuo moterų, todėl liga gali būti sunkiau atpažįstama.

Telšiai: kur nėra savižudybių prevencijos programos

Telšių apskrities 3 iš 4 savivaldybių savižudybių padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais. Išsiskiria vienintelė Rietavo savivaldybė, kurioje pernai neužfiksuota nė viena tokia nelaimė, tačiau Telšių rajone – jų dukart daugiau. Verta pabrėžti, kad šiame rajone savižudybių skaičius nuolat keisdavosi – vienais metais jų nutikdavo daugiau, kitais – mažiau.

Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip nutiko – Telšių rajone nėra patvirtinta savižudybių prevencijos programa. Tačiau, pasak šio rajono Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Sandros Valančienės, programa yra ruošiama.

„Psichikos sveikatos stiprinimas Telšių rajone vyksta per atskiras programas ir projektus. Žiūrint į statistinius duomenis, nuo 2008 metų skaičiai taip ir keičiasi, vienais metais daugiau, kitais mažiau savižudybių atvejų. Kodėl taip yra, vienareikšmio atsakymo nėra. Kaip teigė psichiatrai, jie negali teigti ir tvirtinti, kad tai asmenys, kurie turėjo psichologinių problemų, nes jie negauna duomenų apie savižudžius“, – komentuoja S.Valančienė.

Jos atsiųstame atsakyme taip pat rašoma, kad didžioji savižudybių problema yra alkoholis: daugiau nei 80 proc. nusižudžiusių vyrų buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Bet kaip ir Kaunas, taip ir Šiauliai imasi prevencinių priemonių: S.Valančienė sako, kad Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra pateikęs paraišką Europos socialinių fondų agentūrai, sveikos gyvensenos skatinimo regioniniu lygmeniu programai. Šio projekto vienas iš tikslų apmokyti kuo daugiau žmonių atpažinti savižudybės pavojų ir kaip nukreipti žmogų į saugias rankas, kaip pradėti pokalbį ir motyvuoti jį kreiptis pagalbos.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Telšiai

Telšių krizių centro direktorė Vanda Benaitienė svarsto, kad savižudybių skaičiaus išaugimo galima viena iš priežasčių – nenuoseklus ir nepakankamai koordinuotas darbas savižudybių prevencijos srityje. Jos žiniomis, šiuo metu Telšių rajonas nėra įtrauktas į respublikos savivaldybėse prioritetine tvarka vykdomą savižudybių prevencijos programą.

„Tokia visa apimanti kompleksinė savižudybių prevencija rajone šiuo metu nevykdoma. Esame parengti ir žinome, kaip reikėtų vykdyti savižudybių prevenciją. Be to, respublikoje turime puikiausių specialistų, suicidologų, kurie konsultuoja, vykdo mokymus. Belieka tik laukti geros politikų valios“ , – aiškina V.Benaitienė.

Jos vadovaujamas krizių centras stengiasi padėti mažinant savižudybių skaičių, tačiau vien gera valia ir savanoryste nepajėgta toliau intensyviai dirbti. Tam reikia žmogiškųjų išteklių, finansų ir komandos, kuri dirbtų būtent toje srityje. V.Benaitienės teigimu, projektai, skirti savižudybių prevencijai, yra trumpalaikiai, turintys simbolinį finansavimą. Lėšų paskyrimas iš ligonių kasų taip pat yra mažas. Dar viena problema – net žemos savižudybės grėsmės atvejais, gydymas yra chemizuotas, nors, anot V.Benaitienės, tokiu atveju reikalinga tik psichologinė pagalba. Ji priduria, kad vaistai ir stacionarus gydymas yra reikalingi, kai asmuo yra labai gilioje krizėje.

„Savižudybių prevencija turėtų būti vykdoma trimis sritimis: prevencija per viešinimą, intervencija ir pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems, apimanti statistikos analizę, ir prevencinės programos koregavimas pagal esamą situaciją. Taigi mes šiuo metu likome prie vienos iš prevencijos dalių – pagalba esantiems krizėje, išgyvenantiems netektis, patyrusiems smurtą ir kitas gyvenimo negandas“, – dėsto V.Benaitienė.

Ji dalinasi ir pavyzdžiu, kai dar 2002 m. po penkiolikmečio savižudybės, sudrebinusios visą Telšių rajoną, buvo imtasi intensyvios kompleksinės prevencinės veiklos. Buvo pasikviesta suicidologė, VU prof. Danutė Gailienė, aptartos prevencinės veiklos kryptys, apmokyti 103 atstovai iš įvairių įstaigų ir organizacijų. Mokyklose mokiniams vestos prevencinės penkių užsiėmimų pamokos.

Nuošaly palikti vieniši ar priklausomybes turintys žmonės

„Valstybinė socialinė psichologinė pagalba sutelkta į rizikos asmenis. Tačiau liko užmaršty vieniši senoliai, priklausomi nuo alkoholio ir kitų priklausomybių turintys vyrai, neturinčios vaikų šeimos, ligoti asmenys, sergantys nepagydomomis ligomis, kurios nepriklauso stebimoms ir rizikos grupės šeimoms“, – aiškina Telšių krizių centro direktorė. Pasak jos, atjausti galėtų kiekvienas: nepalikti bėdoje žmogaus, kuris susiduria su sunkumais.

123RF.com nuotr./Alkoholis

„Labai veiksmingas viešinimas, informavimas, asmeniniai žinomų žmonių pasidalijimai. Efektyvu būtų, jeigu mokyklose kiekvienas mokinys gautų informaciją apie tai, kaip padėti sau ir draugui, jei įtari, kad jis yra krizėje arba jam kyla minčių apie savižudybę. Programos yra parengtos, belieka jas praktiškai taikyti. Be galo gaila ir apmaudu, kad dažnai džiaugiamės gražiomis gatvėmis, ežero pakrantėmis, o nebranginame žmonių, nepajėgiame nuosekliai ir reguliariai jiems padėti“, – nurodo V.Benaitienė.

Visgi specialistė pastebi ir gerų pokyčių: daugėja žmonių, vaikų ir paauglių, kurie ateina pagalbos dėl kilusių suicidinių minčių. Vaiko teisių tarnybų specialistai, socialiniai darbuotojai skubiai reaguoja ir operatyviai organizuoja vaikų esančių krizėje, atvežimą į Telšių krizių centrą ir kitas pagalbos įstaigas. Pasiteisina pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems, nes nemažai besikreipiančių dėl suicidinių minčių buvo išgyvenę savo artimųjų savižudybes.

Žemos savižudybės grėsmės atvejais gydymas yra chemizuotas, nors, anot V.Benaitienės, tokiu atveju reikalinga tik psichologinė pagalba.

Tauragė: kur trūksta psichiatrų bei algoritmų

Tauragės apskrityje taip pat kasmet savižudybių skaičius arba išauga, arba sumažėja. Tačiau, lyginant su kitų apskričių rodikliais, šioje apskrityje tokių nelaimių nutinka daugiausiai visoje Lietuvoje.

Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Preikšaitienė teigia, kad savižudybių padidėjimą 2016 m. lėmė ir sumažėjęs savivaldybės gyventojų skaičiaus – nuo 41 341 (2015 m.) iki 40 788 (2016 m.).

Specialistės dėsto kelias su savižudybių prevencija susijusias problemas. Tauragės rajono savivaldybėje gana ilgą laiką, su pertraukomis, nėra savivaldybės gydytojo. Taip pat trūksta ir psichiatrų, o norintys ateiti į konsultaciją turi ilgai laukti. Dar viena problema – visuomenėje vis dar gajus stigmatizuotas požiūris į ieškančius psichologo ar psichiatro pagalbos asmenis, taip pat žmonės vengia įrašų paciento kortelėje apie apsilankymą pas šiuos specialistus. Iki šių metų nebuvo ir savižudybių prevencijos algoritmo.

„Atsižvelgus į biuro rekomendacijas savižudybių prevencijos srityje, 2018 m. mero potvarkiu sudaryta savižudybių prevencijos darbo grupė. Biuras išreiškė iniciatyvą organizuoti konferenciją, skirtą mažesniųjų savivaldybių, kurios sėkmingai sprendžia šią problemą pasidalinimui gerąja patirtimi. Patirtimi bei rekomendacijomis taip pat dalinsis Savižudybių prevencijos biuro atstovai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertai. Pasitelkiant ekspertus bei Tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupę bus sudarytas ir patvirtintas savižudybių prevencijos algoritmas“, – dėsto Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovės.

Be to, biuro specialistai, dirbantys ugdymo įstaigoje, ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai yra apmokyti pagal programą „Safetalk“ atpažinti suicidinėje rizikoje esančius asmenis. Esant galimybei pritraukti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas, biuras numatęs tokius mokymus organizuoti ir Tauragės rajono savivaldybėje. Taip pat organizuojamos ir netiesioginės savižudybių prevencijos veiklos.

„Rajone aktyviai veikia Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universitetas, 10 vaiko dienos centrų, Tauragės bendruomeniniai šeimos namai ir kitos organizacijos, savo darbu taip pat prisidedančios prie savižudybių prevencijos“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.

Žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos

Tauragės ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas Tomas Dereškevičius, komentuodamas išaugusį savižudybių skaičių, daro prielaidą, kad augant gyvenimo tempui, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonės patiria daugiau streso ir pradėjus blogėti savijautai per vėlai kreipiasi į specialistus, psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus.

„Siekiant sumažinti efektyvų savižudybių skaičių, svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą, vengti stigmatizacijos, taip pat svarbus švietimas apie psichikos ligas, galimus sutrikimus, pagalbos prieinamumą bei gydymo būdus. Kasdien aktualesnė yra socialinio darbuotojo funkcija ir poreikis, pagalba padedant spręsti kasdienines, socialines, buitines problemas, efektyviau ir greičiau organizuoti pagalbą“, – apie problemos sprendimus sako T.Dereškevičius.

Anot jo, Tauragės ligoninėje skubios pagalbos skyriuje budintis psichiatras suteikia pagalbą visą parą. Pacientai po suicidinio bandymo ar su įtariama aukšta suicido rizika gali būti stebimi ar stacionarizuojami pagal skubios pagalbos indikacijas. Psichiatrijos skyriuje teikiama psichologinė pagalba, taip pat konsultuoja soc. darbuotojas, taikoma psichoedukacija paciento artimiesiems ir savižudybę išgyvenusiems pacientams.

„Esant reikalui, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Po stacionarinio gydymo pacientai nukreipiami tolimesniam stebėjimui į psichikos dienos stacionarą ar psichikos sveikatos centrą“, – aiškina T.Dereškevičius.

Šis straipsnis – trečia dalis, nagrinėjant savižudybių prevencijos temą. Pirmoje dalyje aprašyta situacija šalies mastu, o antroje – analizuojamos savivaldybės, kuriuose savižudybių skaičius sumažėjo.