„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 10 19

Savo akimis pasitikėti galima ne visada – atsparumo dezinformacijai kursas moko atskirti tikras naujienas nuo pramano

„Pažiūrėsiu dar vieną ir eisiu miegoti“ – ko gero tipinė žmogaus, krentančio į „YouTube“ rekomenduojamų vaizdo įrašų verpetą, mintis. Tačiau žiūrint viską, ką bepasiūlo algoritmas, galima sulaukti rimtesnių pasekmių nei iš ryto paraudusios akys. Ieškodami efektyvaus sprendimo, kaip padidinti medijų raštingumo lygį, DebunkEU.org parengė nemokamą atsparumo dezinformacijai kursą universiteto studentams „Civic Resilience Course“, per vos 90 minučių išmokysiantį šiuolaikiniame informaciniame lauke jaustis užtikrintai.
Melagingos žinios
Melagingos žinios / 123rf.com iliustr.
Temos: 1 Dezinformacija

Projektas paremtas tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „DT Institute“.

Remdamiesi tuo, ką sužinojo studijuodami Z kartos socialinių tinkle vartojimo ypatumus, DebunkEU.org susitelkė į keturis pagrindinius įgūdžius, kuriuos turėtų įgyti kurso dalyviai: atskirti dažniausiai naudojamus dezinformacijos tipus, įvertinti šaltinių patikimumą, patikrinti, ar vaizdo įrašai bei nuotraukos nebuvo kažkokiu būdu paredaguotos ir suteikti elementarų suvokimą apie tai, kaip veikia socialinių tinklų bei paieškos sistemų algoritmai.

DebunkEU.org nuotr./Atsparumo dezinformacijai kursas studentams
DebunkEU.org nuotr./Atsparumo dezinformacijai kursas studentams

„Kurdami kurso programą stengėmės paaiškinti, kodėl žmonės mato tai, ką mato savo naujienų sraute, kaip neįkristi rekomenduojamų vaizdo įrašų pinkles ir kaip atskirti tikrą socialinių tinklų paskyrą nuo trolio. Taip pat daug dėmesio skirsime parodyti, kad gražus tinklalapio dizainas ir patikimai atrodantis domenas dar nereiškia, kad tas puslapis yra patikimas“, – sako DebunkEU.org vadovas Viktoras Daukšas.

„Civic Resilience Course“ yra anglų kalba, pirmoji jo versija bus prieinama studentams iš Lietuvos, Estijos bei Juodkalnijos.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sako, kad gausios ir greitos informacijos amžiuje sudėtinga prisitaikyti ne tik asmenybėms, bet net ir tokioms ilgaamžėms institucijoms kaip universitetai. „Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu išsaugoti pagarbą tiesai, gebėti atsirinkti faktus ir suprasti dezinformacijos mechanizmus. Tik bendrų diskusijų, edukacijos, kryptingo veikimo dėka galime išsaugoti pasitikėjimą demokratija ir bendromis europinėmis vertybėmis“, – teigia R.Petrauskas. Pirmieji kursą išbandė VU Komunikacijos fakulteto studentai. Kurso premjera siekiama plėtoti Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginius.

Vokietijos ambasadorius Juodkalnijoje dr. Robertas Weberis pabrėžė, kad kalbant apie medijų raštingumą, laikas veikti yra šiandien. „Esminiai informacijos vartojimo įgūdžiai turėtų tapti neatskiriama edukacinio proceso dalimi – lygiai taip pat, kaip mokome vaikus rašyti ir skaityti, turėtume mokyti juos atpažinti melagingą turinį internete“, – sako diplomatas.

DebunkEU.org nuotr./Atsparumo dezinformacijai kursas studentams
DebunkEU.org nuotr./Atsparumo dezinformacijai kursas studentams

Mintis sukurti atsparumo dezinformacijai kursą kilo nagrinėjant problemas, su kuriomis susiduria Z kartos atstovai. Stanfordo universiteto tyrimo duomenimis, nors jaunimą galima vadinti „vietiniais interneto gyventojais“, jie sunkiai atskiria patikimą informaciją nuo melo.

Švedijoje atlikta analizė atskleidė, kad 88 proc. jaunuolių, įsitikinusių, kad jų informacinio raštingumo lygis yra pakankamas, negalėjo atskirti reklamos nuo naujienų populiariausiame Švedijos laikraštyje. Tik 44 proc. apklaustųjų nustatė, kad tekstas iš šalies nacionalinio radijo yra patikimesnis nei straipsnis ta pačia tema iš radikaliosios dešinės portalo. Todėl, siekiant parodyti, kaip melaginga informacija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti patikima, kurse bus nagrinėjami tikri pavyzdžiai iš „Twitter“, „Instagram“ ir „YouTube“.

Siekiant įvertinti projekto poveikį, studentai bus prašomi užpildyti trumpas apklausas prieš pradedant kursą ir vos jį pabaigus. „Tokiu būdu galėsime palyginti, kaip pakito studentų medijų raštingumo lygis. Tuomet, remdamiesi surinktomis pastabomis bei komentarais, patobulinsime kurso programą ir kitąmet pasiūlysime jį studentams iš dar daugiau šalių“, – sako V.Daukšas.

Kad mokymosi procesas būtų smagus ir lengvas, platfomą „Civic Resilience Course“ suteikė Lietuvoje veikiantis startuolis „BitDegree“. Visiems kursą baigusiems studentams bus suteiktas Blockchain sertifikatas, kuriuo galima dalintis bet kur internete ir įtraukti į savo CV.

Kurso programą kūrė Colgate universiteto dėstytoja, dr. Valerie Ona Morkevičius, Vilniaus universiteto dėstytojai dr. Viktor Denisenko bei Fabio Belafatti, kartu su DebunkEU.org dezinformacijos analitikų komanda.

Registracija į „Civic Resilience Course“ rasite čia.

Projektą finansavo „DT Institute“ Laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos fondas, kurio tikslas – remti tyrimus bei projektus, gerinančius informacijos kokybę bei didinančius naujienų bei informacijos prieinamumą siekiant stiprinti visuomenės atsparumą priešiškų aktorių įtakai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs