V.Mazuronis mokytojams pareiškė liepęs ne ministrei ir Seimo narei A.Pitrėnienei, o Seimo nariui, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnui Kęstučiui Daukšiui paruošti ir iki kovo 10 d. užregistruoti Seime nutarimą, kad iki rugsėjo mėnesio Vyriausybė surastų tuos reikiamus 18,2 mln. eurų mokytojų algoms didinti.
„Nesakau, kad turi stabdomi streikai, darykit, ką jūs manot esat reikalinga, kovokit už savo teises, bet 4-5 mln. privalo rasti Švietimo ministerija, likusius gali ir privalo rasti Vyriausybė. Tai ne dievas žino kokie pinigai, kurių negalima rasti“, – sakė V.Mazuronis.
Taip pat V.Mazuronis teigė, kad jei iki rugsėjo 1 d. pinigai rasti nebus, jis asmeniškai lieps švietimo ir mokslo ministrei A.Pitrėnienei pasvarstyti, ar ši gali eiti savo pareigas.
Šis partijos pirmininko pasisakymas ministrę gerokai nustebino.
Suprato kaip grasinimą
Savo „Facebook“ paskyroje dar prieš mitingą parašiusi, kad palaiko mokytojų reikalavimus, ministrė sako nesuprantanti, kodėl ją, taip nuoširdžiai dirbančią, iš kėdės nutarė versti savi.
Galbūt būtų daug laimingesnių, kad neapeitų čia tas virusas manęs, bet aš dar pakovosiu, kad išlikčiau ir padirbėčiau, – sakė ministrė.
„Aišku, labai blogas metas yra, nes dabar tikrai sergu ir, nors jau atrodė, kad lyg sveikstu, vakar vėl pakilo temperatūra. Galbūt būtų daug laimingesnių, kad neapeitų čia tas virusas manęs, bet aš dar pakovosiu, kad išlikčiau ir padirbėčiau.
Sudėtinga bendrauti per atstumą, kai tik skaitai, kas parašyta, nepasikalbėjęs, nežinodamas, kas čia ir iš kur, tačiau esu daug ir nuoširdžiai dirbantis žmogus. Dirbu ne rinkimams. Niekada nedirbau rinkimams, o tik švietimui, ir manau, kad nesu nusipelniusi jokių gąsdinimų, jokių grasinimų“, – reagavo į V.Mazuronio pareiškimą ministrė.
Ji pripažino, kad savos partijos pirmininko pasisakymas apie tai, kaip jis pats ją raginsiąs atsistatydinti, liūdina. Kodėl turėtų trauktis, A.Pitrėnienė nesupranta.
Pinigų nerado visi valdantieji
Ministrė tikino pati dar pernai bandžiusi įtikinti valdančiąją koaliciją, kad mokytojų algas būtina didinti, tačiau tuomet sulaukusi atsako, kad tai padaryti neįmanoma.
„Lapkričio mėnesį pateikiau visų valdančiųjų partijų vadovams skaičius iki centų, kaip turi būti didinamos algos mokytojams, jei nenorima, kad jie streikuotų, jeigu mes pasisakome, kad švietimas yra prioritetinė sritis, kad viskas prasideda nuo švietimo. Nebus nei ekonomikos, nebus, galiausiai, valstybės, jei nebus švietimo. Viskas buvo pateikta ir prašyta daryti sprendimą, gal ir nelabai populiarų, bet labai svarbų. Buvo tada tų pinigų tiek, kad galėjome žirkles sumažinti, kad liktų tik maksimali koeficiento riba, kaip reikalavo profesinės sąjungos“, – pasakojo ministrė.
Reikia, kad kažkas būtų kaltas. Ne darbo reikia, o reikia, kad kažkas prisiimtų kaltę, – kalbėjo ministrė.
Tačiau trijų valdančiųjų partijų vadovai, tarp kurių buvo ir Darbo partijos pirmininkas V.Mazuronis, nutarė skirti tik 10 mln. eurų.
„Tai, kad nebus galima su tiek pinigų tų žirklių panaikinti, buvo visiems visiškai aišku. Man buvo pasakyta, kad suma yra tokia. O po to dar kiek mes padarėme, toliau kalbėjomės su profesinėmis sąjungomis, sukūrėme programą algų kėlimo per trejus metus, bet vėl išgirdome, kad neįmanoma taip greitai pinigų valstybėje surasti. Tada paragino sukurti penkerių metų atlyginimų kėlimo programą ir ją padarėme“, – nesuprato, kodėl turi būti kalta už tai, ką nusprendė visi valdantieji, A.Pitrėnienė.
„Aš jau mėnesį jaučiuosi įžengusi į raganų medžioklės zoną“, – pridūrė ji.
Jaučia būsianti auka
Ministrė pasimokė iš savo pirmtako švietimo ir mokslo ministro poste Dainiaus Pavalkio klaidų ir visą laiką labai atidžiai sekusi, ar ministerija tinkamai vykdo Vyriausybės programą. Būtent jos nevykdymu prieš metus buvo apkaltintas tuo metu Darbo partijai priklausęs D.Pavalkis ir pačios Darbo partijos priverstas atsistatydinti.
Po to švietimo ir mokslo ministru Darbo partija siūlė Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, tačiau jo kandidatūra neįtiko prezidentei ir ministre tapo A.Pitrėnienė.
Dabar ji sako jau nujaučianti, kad bus „sudeginta ant rinkimų aukuro“.
„Visą laiką aš jaučiu tą tokį lyg ir norą žmogui, dirbančiam sąžiningai, per daug ryškiai išėjusiam į priekį, duoti per galvą, kad jis būtų blokuojamas ir, kad tu čia, moteriške, ne taip darai. Jeigu aš labai išgyvenčiau ir bijočiau šito, tai gal paveiktų. Bet aš galvoju, kad čia metas toks, kai visi galvoja, kaip laimėti rinkimus. Reikia, kad kažkas būtų kaltas. Ne darbo reikia, o reikia, kad kažkas prisiimtų kaltę“, – kalbėjo ministrė.
A.Pitrėnienė sako, kad 2008-aisiais švietimo ir mokslo ministre dirbusi socialdemokratė Roma Žakaitienė iš posto buvo išversta labai panašiai.
„Ji buvo panašiai paaukota ant rinkimų aukuro“, – teigė A.Pitrėnienė.
Tiesa, R.Žakaitienės savi atsistatydinti tuomet bent jau atvirai nespaudė. Iš ministrės posto R.Žakaitienė 2008-aisiais, prieš pat Seimo rinkimus, pasitraukė pati. Ji aiškino, kad negali likti poste, kai Seimas imasi siūlymų mokytojų atlyginimus kelti labiau, nei numato Ilgalaikė mokytojų atlyginimų kėlimo programa, ir skirti tam daugiau lėšų, nei išgali valstybė. Pasak ministrės, tai provokuoja tolesnius neramumus švietimo sistemoje.
Kitą savaitę planuoja streiką
Pirmadienį Vilniuje vyko mokytojų mitingas, kurio dalyviai reikalavo didesnių algų, reformų ir strateginio požiūrio į švietimo sistemos ateitį. Vasario 22 d., jei iki tol valdžia neras 18,7 mln. eurų, kurių reikalauja mokytojai, profsąjungos ketina pradėti neterminuotą streiką.
Švietimo ir mokslo ministerija yra pasiūliusi penkerių metų mokytojų algų kėlimo programą, algų kėlimui nuo 2016 m. rugsėjo ministerija siūlė peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą algų didinimo penkerių metų planą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų.
2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Tačiau profsąjungos sako, kad vien patvirtinti šią programą neužtektų – esą jau nuo šio rugsėjo reikia panaikinti ir atlyginimų žirkles.
