Ministrė pirmininkė į Dubajų išskrido dalyvauti tarptautinėje „EXPO 2020“ parodoje. Vizito metu suplanuoti susitikimai su Abu Dabio karališkuoju princu ir JAE Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotoju šeichu Mohamedu Bin Zayedu Al Nahyanu ir JAE ministro pirmininko pavaduotoju ir prezidento reikalų ministru šeichu Mansouru Bin Zayedu Al Nahyanu.
Anot premjerės patarėjos Rasos Jakilaitienės, susitikimuose bus aptartas iki šiol stringantis dvišalis susitarimas, kuris leistų E.Sedleckaitei grįžti į Lietuvą.
„Susitikimų metu bus keliamas klausimas dėl Sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo greitesnio nuostatų suderinimo. Pagal JAE nacionalinę teisę nuteistojo perdavimas galimas tik esant teisiniam pagrindui – tarptautinei sutarčiai. Paskutiniai derybų raundai dėl sutarties vyko šių metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais“, – 15min teigė patarėja.
Premjerė I.Šimonytė Dubajuje patvirtino, kad vizito metu aptars ir iki gyvos galvos JAE nuteistos Lietuvos pilietės E.Sedleckaitės bylą. „Tai yra konkretaus asmens, nuteisto šioje šalyje, atvejis, o ne bendras žmogaus teisių klausimo atvejis. Taip, aš šį klausimą aptarsiu“, – teigė ji.
Derybose Lietuvai atstovauja Teisingumo ministerija. Pasak viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, iš viso deramasi dėl trijų tarptautinių sutarčių. Dėl dviejų iš jų beveik susitarta, tačiau dėl pačios svarbiausios – dar ne.
„Viena sutartis dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kita dėl ekstradicijos, o trečioji, kuri būtų aktualiausia, tai sutartis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo. Dėl pirmų dviejų mes derybas kaip ir esame užbaigę <...>, bet mūsų visą laiką principinė žinia buvo, kad Lietuvos Respublika nori pasirašyti visas tris sutartis“, – teigė ji.
Anot G.Grigaitės-Daugirdės, be kitų aspektų, susitarimo pasiekti nepavyksta ir dėl JAE atstovų laikysenos dėl bausmės peržiūrėjimo.
„Yra jautrūs klausimai dėl bausmės peržiūrėjimo galimybės ir mūsų principinė pozicija yra, kad Lietuvos Respublikai tam tikrais atvejais galimybė bausmę peržiūrėti išliktų“, – pridėjo viceministrė.
Be derybų, Teisingumo ministerija praėjusių metų rudenį buvo išsiuntusi prašymą suteikti E.Sedleckaitei malonę. Visgi neseniai ministerija gavo atsakymą, kad prašymas tenkinamas nebus, motyvų esą nenurodant.
Nepadėtų net atsivertimas į islamą?
Lietuvos musulmonų bendruomenės vadas Aleksandras Beganskas teigia, kad prašymas veikiausiai atmestas dėl E.Sedleckaitės nusižengimo pobūdžio – narkotikų. Muftijaus manymu, mergina šeichų akyse yra taip įklimpusi, kad net jeigu atsiverstų į islamą ir išmoktų mintinai Koraną, nėra garantijos, kad Emilija būtų atleista nuo bausmės. Aleksandras Beganskas svarsto, kad tikslingiau būtų prašyti ne malonės, tačiau lietuvės ekstradicijos išimties tvarka.
Muftijaus manymu, jeigu ne tik Lietuvos institucijos, bet ir vietinės bendruomenės parašytų bendrą prašymą, galbūt į jį būtų galiausiai atsižvelgta.
Mama dukros laukia tyliai
Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį publikuotoje dviejų dalių istorijoje apie E.Sedleckaitę, jos mama Simona Sedleckaitė kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydama padėti susigrąžinti jos dukrą. Pasak mamos, ji pati asmeniškai išbandė visus, jos teigimu, įmanomus kelius ir jokios naudos nepešė.
Simona 15min pasakojo, kad dukra dingo po 19-ojo gimtadienio, kai su draugais išvyko į JAE. Pasibaigus vizai, Emilija negrįžo namo. Dėl kokių priežasčių, mama nežino. Simona pasakoja tokias detales: dukra kartą prasitęsė 30 dienų galiojančią turistinę vizą, o likusį laiką iki sulaikymo gyveno kažkokio vyro name.
Simonos teigimu, Emilija buvo įbauginta.
„Ji bijojo, negalėjo į gatvę išeiti paprastai. Sakau, tai atsidaryk, dukryt, duris ir bėk. „Aš negaliu, negaliu to padaryti, iškart atsidursiu kalėjime“, – pokalbį su Emilija atpasakoja Simona.
Vienu metu Emilija persikėlė gyventi į viešbutį ir ją atvyko aplankyti draugas.
„Tas žmogus, pasirodo, atvežė narkotikų ir būtent tame viešbučio kambaryje visus juos paliko. Emilija sakė mačiusi, kad yra kažkas, bet tai ne mano, sako, aš nieko nežinau apie tai. Žinau, kad ten kažkokie vaistai, maišeliai, aš nekvaila, maždaug įtariau, kas tai gali būti, bet neturėjau kur gyventi“, – Emilijos žodžius perpasakoja mama.
„Ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems tas pats vaikinas pranešė“, – teigia Simona.
2020 m. rugpjūtį publikuotoje istorijoje 15min apie situaciją kalbėjo ir su artima Emilijos drauge nepaliete Nirasha. Sykį moteris paklausė lietuvės, ar ji tikrai pardavinėjo narkotikus.
„Ne, aš tik naudojau juos truputėlį dėl smagumo. Aš nesu narkomanė. Mes, visi draugai, tiesiog linksmindavomės vakarėliuose“, – Emilijos atsakymą perpasakojo nepalietė ir pridėjo, kad būtent dėl draugų lietuvė jaučiasi patekusi kalėjiman.
Per visą Emilijos bylos svarstymą, Simonos teigimu, iš viso įvyko trys teismai. Emilija kaltinta narkotikų laikymu, ketinant jais prekiauti. Simonos pasakojimu, atlikus kraujo tyrimą, merginos kūne nebuvo rasta narkotinių medžiagų, todėl buvo nuspręsta, kad juos lietuvė turėjo platinimui.
Abu Dabio Federalinis apeliacinis teismas lietuvei skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Šiandien Simona su žurnalistais bendrauti nebėra linkusi. Prašo ramybės. Visgi mama viduje tyliai viliasi, kad premjerės vizitas į JAE padės paspartinti užsitęsusį nuo 2017-ųjų rudens sulaikytos Emilijos sugrįžimo procesą.
