Buvusių kalinių engiamų vaikų užtarėjais ir gelbėtojais neretai tampa Petrašiūnų policijos nuovados pareigūnai ir Palemono vaikų dienos centro darbuotojai, bet tik ne jų mamos.
„Palemone turime daug socialinės rizikos šeimų, kurias stebime ne tik mes, bet ir įvairios tarnybos: vaikų teisių apsaugos skyrius, socialinių paslaugų centras. Pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad socialinės rizikos šeimose apsigyvena iš įkalinimo įstaigų grįžę vyrai. Jie tampa šeimos galvomis“, – sakė Petrašiūnų policijos nuovados vyresnioji inspektorė, nepilnamečių reikalų specialistė Rasa Piščikaitė.
Nejaugi perpjauta gerklė turi būti įrodymas, kad vaikai tikrai yra engiami? Kai nutinka skaudžios nelaimės, tada visi sukrunta ir aiškinasi, kodėl nebuvo imtasi prevencinių priemonių nusikaltimui užkirsti, – piktinosi sesuo Irutė.Pareigūnės teigimu, dalyje šeimų situacija yra kontroliuojama ir buvusieji kaliniai vaikų neskriaudžia. Tačiau vienas atvejis tapo išskirtiniu.
Praėjusiais metais į vieną socialinės rizikos grupei priskiriamą šeimą, kurioje viena du vaikus – 16 ir 12 metų – augina našlė, įsiliejo iš kalėjimo grįžęs vyras, kalėjęs už smurtinę žmogžudystę. Į laisvę jis buvo paleistas anksčiau laiko. Netrukus šeimoje prasidėjo nesklandumai. Palemono vaikų dienos centro koordinatorė sesuo Irutė pastebėjo, kad čia besilankantys tos šeimos vaikai po buvusio kalinio atsiradimo namuose pradėjo keistai elgtis, tapo uždaresni. Moteris įtarė, kad prieš vaikus gali būti naudojamas smurtas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių.
„Ši šeima mums žinoma jau seniai, dar nuo tada, kai buvo gyvas vaikų tėvas. Jie su žmona abu buvo alkoholikai, vyras itin žiauriai smurtaudavo ir prieš žmoną, ir prieš vaikus. Mažamečiai kurį laiką net buvo apgyvendinti vaikų globos namuose“, – prisiminė sesuo Irutė.
Grasino vaikams
Moters teigimu, vaikai, prieš kuriuos buvo naudojamas smurtas, yra labai pažeidžiami. Nauji nesklandumai ypač atsispindi jų elgesyje. „Mes nuolat pastebime vaikų reakcijas, jų uždarumą. Pastebėjau, kad vyresnysis berniukas kažką slepia. Mane pasiekė gandai, kad su vaikų mama gyvenantis vyras vienų išgertuvių metu viešai pasakė, kad jis vaikus pribaigs. Kalbėjomės su vaiku, tačiau buvo nelengva, nes vaikas bijojo susidorojimo su juo pačiu ir mama, verkė ir drebėjo. Jo būsena bylojo apie realią grėsmę šeimai. Reikėjo daryti viską, kad tas žmogus kuo greičiau išeitų iš tų namų. Nes vaikams grėsmė galėjo kilti bet kuriuo momentu“, – prisiminė sesuo Irutė.
Tuomet vienuolė kreipėsi į policiją, kad realų pavojų vaikams keliantis motinos sugyventinis būtų kuo skubiau iškeldintas iš namų. „Buvo apklausti vaikai ir mama ir išsiaiškinta, kad ten tikrai nėra gerai. Tam vyrui buvo įteiktas šaukimas atvykti į nuovadą, tačiau jis įsiuto, užsipuolė šeimos narius, visus terorizavo. Tada buvo nelaukta nurodytos dienos, kada jis turėjo prisistatyti – policijos pareigūnai nuvyko į jo darbovietę. Po pokalbio nuovadoje jis sutiko išsikelti į darbovietės jam skirtą bendrabutį, – pasakojo R.Piščiukaitė. – Tačiau buvęs kalinys nutarė geruoju savo aukų nepalikti: siuntė grasinimų kupinas trumpąsias žinutes, namuose išvartė vazonus. Vaikams teko kelias naktis miegoti vaikų dienos centre, nes kai mama dirbo naktinėje pamainoje, jie bijojo grįžti namo.“
Šokiravo teisėjos sprendimas
Policijos pareigūnų surinkti parodymai apie vaikams gresiantį smurtą ne visiems pasirodė rimti – jie neįtikino teisėjos Birutės Drozdienės. „Gegužės mėnuo – mėnuo be smurto prieš vaikus, tačiau teisėja į tai neatsižvelgė. Mūsų surinkta medžiaga, apie vaikams gresiantį pavojų, teisėjai pasirodė niekinė, ji rėmėsi teisto asmens, o ne vaikų parodymais. Teismas mūsų išsiųstą administracinę bylą nutraukė“, – nuostabos neslėpė Petrašiūnų policijos nuovados vyresnioji inspektorė, nepilnamečių reikalų specialistė R.Piščiukaitė.
 |
| Vaikų dienos centro Palemone koordinatorė sesuo Irutė vaikams neretai atstoja ne tik mokytoją, bet ir draugę, mamą, globėją. |
„Nejaugi perpjauta gerklė turi būti įrodymas, kad vaikai tikrai yra engiami? Kai nutinka skaudžios nelaimės, tada visi sukrunta ir aiškinasi, kodėl nebuvo imtasi prevencinių priemonių nusikaltimui užkirsti. Tačiau kai mes akivaizdžiai matome, kad vaikai patiria smurtą, mūsų surinkti įrodymai laikomi niekiniais“, – piktinosi sesuo Irutė.
Abi pašnekovės teigė, kad sukrėtė ne tik teisėjos, bet ir vaikų motinos veiksmai. Neilgai trukus po kalinio iškraustymo iš namų, moteris buvo pastebėta vėl su juo susitikinėjanti ir bendraujanti.
„Klausimas dėl vaikų saugumo liko atviras, nes mama netiki, kad yra reali grėsmė vaikams. Tačiau kalbame ir apie psichologinį smurtą, „zonos“ taisyklių nustatymą namuose, patyčias, grasinimą. Vaiką, kuris šeimoje jau yra patyręs smurtą, išgąsdinti labai lengva“, – sakė sesuo Irutė.
Kalinių taktika žinoma
„Įkalinimo įstaigoje atsidūrę vyrai moteris laisvėje vilioja laiškais, kuriuose liejasi už širdies griebiantys eilėraščiai, gražūs pažadai. Bet greičiausiai reta kuri žino, kad tie patys laiškai, su tuo pačiu šabloniniu turiniu ir apipavidalinimu pasiekia ne vieną adresatą“, – sakė sesuo Irutė.
R.Piščikaitės teigimu, dar būdami kalėjime vyrai planuoja gyvenimą laisvėje. Dažnas nebenori grįžti į savo miestą ar kaimą, kuriame pasižymėjo kaip nusikaltėlis. Teistųjų nevilioja ir nakvynės namai. Paprasčiausia ir patogiausia išeitis – susirasti moterį, kuri turi stogą virš galvos ir gyvena patogioje vietoje. Kaliniams parankiausios – silpnos, vaikų turinčios moterys.
„Pažeidžiamiausios – socialinės rizikos šeimos, kurioms nesvetimos problemos su alkoholiu, emocinis nestabilumas“, – pastebėjo sesuo Irutė.
„Skriaudžiamų vaikų motiną mes palaikėme, stengėmės dėl jos. Moteris prisipažino padariusi klaidą, kai namo parsivedė buvusį kalinį, o dabar vėl su juo bendrauja. Mes būsime bejėgiai, kol ji nenorės nutraukti visų ryšių su juo. O kas pasirūpins vaikais?“ – vieną kitą papildydamos retoriškai klausė pašnekovės.
