Visi šeimos vardai yra pakeisti, nes jiems dar teks ten gyventi, kol galiausiai ryšis ten nebegrįžti. Donecke ukrainiečių šeima gyvena Vorošylovo rajone. Netoliese yra ESBO stebėtojų būstinė.
Tokia kaimynystė – šiokia tokia apsauga nuo bombų ir raketų, nes į stebėtojus stengiamasi nepataikyti.
Aleksandras savo telefone parodo keletą nuotraukų – štai kiaurai perpjautas automobilio ratas ir keletas skeveldrų. Tai nutiko visai netoli jo draugo namų. Skeveldra lyg per sviestą perėjo blokinę sieną ir padangą su visu ratlankiu.
Aleksandras savo akimis dažnai mato kone pačiame Donecko centre stovinčius pabūklus. Jų kalibras gali būti ir 200 milimetrų. Tokie turėtų būti patraukti nuo fronto linijos už 50 kilometrų, o yra tik 30.
Šie pabūklai kartais pabunda ir griaudžia ištisą naktį. Garsas toks, kad net kariuomenėje tarnavę žmonės praranda nuovoką. Griūna po stalu ir laukia, kol stos tyla.
Kone pačiame Donecko centre stovi pabūklai. Jų kalibras gali būti ir 200 milimetrų.
Sviediniai krenta kažkur už DNR valdomos teritorijos. Vyras mano, kad Ukraina atsako tuo pačiu. Bando pataikyti į ugnies šaltinį, tačiau ne į tas mieste stovinčias patrankas.
Į Donecko centrą Ukraina nešaudo – kas liktų iš miesto. Tačiau pliekia į priemiesčiuose esančias separatistų pozicijas.
Aleksandro žiniomis, Donbaso teritorijoje visa karinė technika atkeliavo iš Rusijos. Didžioji kovotojų dalis – iš ten pat: „Būtų klaidinga sakyti, kad įvesti konkretūs daliniai ar divizija. Greičiausiai dauguma karių čia pagal kontraktą. Vadai – kadriniai karininkai.“
Motorola – žurnalų ir plakatų žvaigždė
Aleksandras pastebi, kad tarp Donecke nusistovi šiokia tokia tvarka – uniformuota armija išvaikė ar iššaudė vietines ginkluotas grupuotes.
Tai ne tvarka ir ne valstybė, tačiau nusistovėjo oficiali pavaldumo vertikalė – DNR galva Aleksandras Zacharčenka, o iškart po juo – šoumenai Motorola ir Givis.
Plakatas Motorolos žmonos vardu žada ir sunkiausioje kovoje stovėti jam už nugaros ir padavinėti šovinius.
Pastarieji personažai jau seniai panašūs į bulvarinių skaitalų žvaigždes. Givis yra vietinis, o Motorola – iš Rusijos.
„Pusantro metro su kepure, ryžas, baisus. Vos tik įžengė į Donecką, netrukus susituokė. Neseniai susilaukė kūdikio. Mieste kaba sveikinimo plakatai“, – pasakoja Aleksandras.
O ant plakatų parašyta Motorolos žmonos vardu. Juose mylimoji žada net ir sunkiausioje kovoje stovėti jam už nugaros bei padavinėti šovinius.
