Trečiadienio popietę dauguma daiktų Seimo vicepirmininkės I.Degutienės kabinete jau buvo supakuoti.
Penktadienį darbą pradės naujos kadencijos Seimas. I.Degutienės kabinetą užims kitas parlamento vicepirmininkas.
Naujojoje darbo vietoje jis ras pirmtakės dovaną – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos ketvirtoko paveikslą.
Kitoje jo pusėje būsimasis parlamento vicepirmininkas ras I.Degutienės užrašytą palinkėjimą.
Seimo duris užverianti ilgametė parlamentarė sako, kad baigusi aktyvią veiklą didžiojoje politikoje daugiau laiko skirsianti sau ir šeimai.
Tačiau ji ir toliau dalyvaus partinėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) veikloje.
Reikia reformų
– Kokiomis nuotaikomis atsisveikinate su Seimu?
– Sakyčiau, pojūtis dvejopas. Viena vertus, yra tokia ir nostalgija, ir prisiminimai – viskas kaip kaleidoskope.
Kita vertus, puikiai žinau, kad aš apsisprendžiau ne šiandien, o prieš ketverius metus. Kada ir kolegoms sakiau, jog 2016 metais – paskutiniai rinkimai ir aš daugiau nedalyvausiu juose.
Esu sveika, nes manęs čia kai kas klausia, kad jeigu savo noru nedalyvauji rinkimuose, tai gal sergi? Tai tikrai esu sveika ir niekuo nesiskundžiu, blaivaus proto. Tas sprendimas tikrai buvo apgalvotas. Atėjo kita karta, kuri užaugo jau Nepriklausomybės laikais. Atsirado ir valstybei visiškai kiti iššūkiai, negu kad buvo mano, kaip parlamentarės, darbo pradžioje. Gyvenimas nestovi vietoje, viskas keičiasi. Tikrai reikia jau ir kitų žmonių.
Aš labai, pavyzdžiui, džiaugiuosi, kad tikrai, ypač – ir mūsų frakcijoje, ir abiejose liberalų frakcijose, yra jauni, energingi, kompetentingi žmonės, iniciatyvūs.
Tai bus ne žvalgymasis turbūt į praeitį, o žiūrėjimas į priekį, galvojimas, ką dar galime padaryti, kad Lietuva tikrai žengtų dideliais žingsniais ir būtume tokie, kaip bent jau kitos Vakarų Europos valstybės. Turbūt kai čia dirbi, tai tu galvoji ne viena diena, o žiūri gerokai į priekį.
Džiaugiuosi, kad man gyvenimas taip lėmė, kad aš buvau išrinkta pakankamai anksti, nepriklausomybės pradžioje. Buvo labai daug iššūkių, labai daug pareigų, labai daug atsakomybės. Puikiai žinojai, kokių tikslų sieki. Aišku, svarbiausia buvo įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO. Tas buvo pasiekta. Bet tam, kad padarytume tuos namų darbus, dabar retrospektyviai galiu pasakyti: visi, kas tuo periodu dirbome, tai buvo darbas ir dieną, ir iki pusiaunakčių.
Džiaugiuosi, kad viskas tas buvo pasiekta ir dabar reikia eiti tik į priekį, netrypčioti, o daryti tuos darbus, tas reformas, kurios šiandien reikalingos kaip oras.
Ypatingai dabar, šitos pandemijos metu, tu aiškiai matai, kad su sveikatos apsauga nėra gerai. Šitoje srityje praktiškai nelabai pasistūmėta ir čia iššūkis vienas svarbiausių – suvaldyti pandemiją ir daryti sveikatos reformą.
Šitoje srityje praktiškai nelabai pasistūmėta ir čia iššūkis vienas svarbiausių – suvaldyti pandemiją ir daryti sveikatos reformą.
Aš jau nekalbu apie švietimą. Tai – dvi sritys tokios, sakyčiau, kol kas sustabarėjusios. Kaip ir Europos valstybė esame, bet šitoje srityje atsilikimas dar yra didelis.
– Per savo politinę karjerą kokių tik svarbių pareigų nėjote. Buvote ir laikinoji premjerė, ir ministrė, ir Seimo pirmininkė, vicepirmininkė. Dabar valdžią perima jaunosios kartos lyderės – Ingrida Šimonytė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė.
Ar tikrai visiškai ramiai šių politikių rankose viską paliekate?
– Labai didžiuojuosi šitomis moterimis. Nes tai dar kartą parodo, kad gyvenimas nestovi vietoje ir netgi požiūris į moterį politikę yra pasikeitęs.
Vėlgi kalbant apie retrospektyvą, aš Vyriausybėje buvau viena moteris (socialinės apsaugos ir darbo ministre I.Degutienė dirbo Gedimino Vagnoriaus, Rolando Pakso ir Andriaus Kubiliaus vadovautose Vyriausybėse 1996–2000 metais – red. past.) ir tada tai atrodė labai keista.
Galų gale net ir Seime moterų buvo gerokai mažiau negu dabar. Dabar šitos jaunos, energingos visos trys moterys tikrai gali labai daug pasiekti.
Ingrida yra labai stiprus žmogus. Turinti tvirtą stuburą, aukštos kompetencijos. Tuo labiau, kad politikoje – ne pirmą dieną. Sunkiausiu periodu buvusi ir finansų ministre. Iš tikrųjų tai žmogus, galintis daug pasiekti, nes jos akiratis yra labai platus.
V.Čmilytė-Nielsen, kaip būsimoji, jau kaip suprantu, Seimo pirmininkė, tikrai turi labai tokių reikalingų Seimo pirmininkui savybių, tokių kaip komunikabilumas, tolerancija, adekvati reakcija. Ji – žmogus, galintis suburti, o ne skaldyti, ieškanti kompromisų, nes kai kur reikia ir sutaikyti, ir nusileisti, ir kartu, kaip sakau, pritraukti.
Tai tikrai turbūt tokios jos charakterio savybės yra būdingos ir kaip šachmatininkei, nes visus ėjimus reikia gerai apgalvoti, niekur neskubėti ir nesidraskyti.
Aš manau, kad šitos moterys gali labai daug padaryti Lietuvos valstybei, jos žmonėms. Ir daryti tai, kas yra būtina.
Aš kuo toliau, tuo labiau matau, kad moterys yra ir ryžtingesnės, mažiau konfliktuojančios. Per šešias kadencijas Seime tiek, kiek būdavo moterų, – nepriklausomai, kad mūsų ir nebuvo labai daug, ir iš skirtingų frakcijų, mes puikiausiai sutardavome. Tuo metu vyrai mėgsta pakonfliktuoti ir parodyti, kas čia yra viršesnis. Kažkaip tolerancijos yra tikrai daugiau ir, ko gero, kartais nuojautos ir išminties yra daugiau.
Tai aš tikrai linkiu visoms trims lyderėms kuo geriausios sėkmės. Jos tikrai ne tik kad nori, bet ir gali. Nes, matote, norėti yra viena, o galėti yra kita.
Pasigedo politinės kultūros
– Minėjote, kad šis politinis keturmetis buvo labai sudėtingas. „Lygioje vietoje“ buvo galbūt negražių dalykų ar intrigų, ar politinių pasimurkdymų purve. Ką ras ir ką turėtų keisti ateinančios kadencijos parlamentarai?
– Pirmiausia ko aš labai pasigedau šioje kadencijoje, tai paprasčiausios politinės kultūros. Kitas dalykas – demokratijos suvokimo.
Jeigu nuo pat kadencijos pradžios 2016 metais tu girdi tokius išsireiškimus, kad jūs privalote klausyti, nes jūs mažuma, mūsų tai daugiau, tai tikrai žmonės nelabai suvokia, kas yra demokratija, ir kad be opozicijos, kaip demokratijos variklio, tu niekada nepriimsi teisingų sprendimų.
Antra – ne kartą buvo tokių dalykų akivaizdžiai ties Konstitucijos pažeidimo riba.
Pirmiausia visiems naujiems Seimo nariams ką siūlyčiau – perskaitykite Konstituciją dar kartą, jeigu neskaitėte, tai dar ir pastudijuokite.
Pirmiausia visiems naujiems Seimo nariams ką siūlyčiau – perskaitykite Konstituciją dar kartą, jeigu neskaitėte, tai dar ir pastudijuokite.
Ir kita – bent preliminariai pasiskaitykite, kas yra parašyta Seimo statute.
Nes Seimo statutas yra taisyklių rinkinys ir darbo reglamentas, kaip mes turime dirbti čia, Seime.
Tikrai šitos kadencijos Seime aš galiu ant pirštų suskaičiuoti žmones, kurie bent būtų orientavęsi Statuto tam tikrose nuostatose.
Kartais buvo tokių dalykų, kad amžinai reikėdavo atsistoti prie šoninio mikrofono, atsiversti Statutą ir pacituoti Statuto straipsnį, kad jūs neteisingai elgiatės.
Kitas dalykas – tikrai nerekomenduočiau ir nesiūlyčiau pradėti Seimo darbą nuo kažkokių raganų medžioklės. Tai yra įvairiausių komisijų kūrimo – kas ten buvo priimti kokie sprendimai ne tai, kad prieš ketverius metus, bet prieš 10 metų ir dar daugiau.
Kitas dalykas – tikrai nerekomenduočiau ir nesiūlyčiau pradėti Seimo darbą nuo kažkokių raganų medžioklės.
Tikrai nelabai logikos yra ir tai yra absoliučiai bergždžias darbas, nes šiaip visos komisijos, kiek aš jų mačiau, pasibaigė niekuo – absoliučiai. Kyla klausimas, kodėl tos komisijos buvo kuriamos. Tai čia toks kaip ir sąskaitų suvedinėjimas, kaip kažkokios nepasiteisinusios ambicijos – sunku net pasakyti.
Dar šitas Seimas labai daug, atleiskite už išsireiškimą, štampavo įstatymų.
Dar šitas Seimas labai daug, atleiskite už išsireiškimą, štampavo įstatymų.
Tai yra nenormalu todėl, kad niekas nežiūri tada į kokybę, koks tai yra dokumentas. Svarbiausia – kiek bus priimta. Kada sesijos metu registruoja 600 teisės aktų, tai yra protu nesuvokiama. Reikia tada paprastos aritmetikos – paskaičiuoji, kiek per sesiją yra posėdžių ir kiek tu gali projektų priimti.
Tačiau kitas dalykas buvo visiškai užmestas šitame Seime. Mums priklauso pagal pareigas ir parlamentinė kontrolė – tai yra darbas su Vyriausybe, su ministrais. Kada ypač opozicinės frakcijos kviečiasi ministrą ateiti atsakyti į tam tikrus klausimus, tai dar turi prašyti išmaldos. Maždaug – kas tu toks, kad čia klausinėji.
Tai iš tikrųjų yra visiškai nesuvokimas nei parlamentinių teisių ir pareigų, nei suvokimas, kas yra demokratiniai procesai. Bent kai aš jau buvau Seimo pirmininke, mes bandėme tą parlamentinę kontrolę gerokai gilinti ir plėsti.
Dar vienas toks pastebėjimas – buvo labai daug asmeninių ambicijų ir tokio, sakykime, nepagrįsto pykčio. Jau nekalbu kai kuriuos pavienius Seimo narius, kurių pagrindinis darbas ne vieną kadenciją kalbėjimas bile ką nuo šoninio mikrofono.
Bet iš tikrųjų su kažkokia neapykanta, su kažkokiu pykčiu. Tai visas šitas tokias emocijas reikia palikti už Seimo rūmų. Pirmiausia pradėkite nuo savęs, tada galėsite pareikalauti ir iš kitų. O jeigu pats esi įtūžęs ir įpykęs, tai nenorėk, kad kitas su tavimi kultūringai ir mandagiai elgtųsi. Politikai yra tik žmonės.
– Jūsų partija bus pagrindinė valdančiojoje koalicijoje. Per įvairias kadencijas, ypatingai – kai konservatoriams tekdavo būti valdžioje, daliai visuomenės susiklostė toks įspūdis, kad konservatoriai socialiai nejautrūs, arogantiški. Dabar jūsų lyderiai žada įgyvendinti, plėtoti telkiantį modelį. Ko savo partiečiams, tiems, kurie priiminės sprendimus, dirbs Vyriausybėje ir Seime, palinkėtumėte?
– Pirmiausia palinkėčiau tarpusavio bendrystės. Mūsų partijoje – TS-LKD – kartais nuomonės, mintys būna šiek tiek skirtingos. Bet bendras tikslas yra vienas.
Antras dalykas – daugiau tolerancijos kitai nuomonei. Todėl, kad absoliučios tiesos nėra. Reikia suvokti, kad kiekviena naujai išrinkta frakcija atstovauja tam tikram Lietuvos gyventojų sluoksniui.
Antras dalykas – daugiau tolerancijos kitai nuomonei. Todėl, kad absoliučios tiesos nėra.
Tie, kas, tarkime, bus opozicijoje, irgi atstovauja kažkokiai gyventojų daliai. Jeigu mes norime valstybės vystymosi bendram tikslui, reikia ir kitą nuomonę gerbti bei ieškoti kažkokio kompromisinio sprendimo . Tam, kad būtų priimti kokybiški teisės aktai, reikalingi Lietuvos ateičiai ir Lietuvos žmonėms.
Tokių, kaip aš sakau, tuščių ambicijų, tikrai nelinkėčiau, nes tai niekur neveda.
Bet aš manau, kad žmonės – jauni, protingi ir bent jau ką aš matau tiek savo frakcijoje, tiek liberalų frakcijose, tai iš tikrųjų yra ir pakankamai tolerancijos, ir politinės kultūros. Ir to palinkėčiau visam Seimui.
Nebus žodžio „reikia“
– O ką pati veiksite? Užversite Seimo duris ir kokie jūsų planai – tiek artimiausių savaičių ir mėnesių, tiek apskritai?
– Pirmiausia, kaip aš sakau plačiąja prasme, grįšiu namo ir džiaugsiuosi namų aplinka, savo artimaisiais. Aišku, reikia paprasčiausio poilsio, nes kartais pajunti, kad tampi toks kaip robotas: reikia, reikia, reikia, reikia.
Nebus žodžio „reikia“, o bus – ar aš noriu kažką veikti, ar aš nenoriu kažką veikti.
Turiu tokį seną pomėgį, kurio niekaip negalėjau realizuoti, – grįžti prie savo, kad ir netobulo, muzikavimo.
Turiu tokį seną pomėgį, kurio niekaip negalėjau realizuoti, – grįžti prie savo, kad ir netobulo, muzikavimo.
Iš tikrųjų visą laiką galvojau, kada bus laikas, aš vėl galėsiu atsisėsti prie fortepijono.
Tai bus ir tam tikra relaksacija, ir, kita vertus, negalėsiu visiškai atsipalaiduoti, nes reikia ir mokytis kažkokį naują kūrinį ar panašiai. Tai čia toks grynai sau dalykas. Mes su vyru turėjome tokių svajonių, kad kai abudu jau nedirbsime, gal daugiau pakeliausime po pasaulį dviese.
Nes komandiruotė yra komandiruotė, o pabuvimas kartu, išvykimas, apžiūrėjimas vienos ar kitos valstybės, jos įžymių vietų, tikrai labai norėjosi to.
Kažkada nebuvo finansinių galimybių, paskui nebuvo galimybių dėl darbo, na, o dabar tokios galimybės kaip ir atsirastų. Dabar pandemija, bet, aš manau, visa tai praeis ir tikrai tą galėsime padaryti. Aišku, dar norisi daugiau pabendrauti su vaikais ir anūkais, negu anksčiau tam galėjau skirti laiko.
Kai jau tokie, kaip aš sakau, egoistiniai planai bus įvykdyti, tada, ko gero, jau reikės susidėlioti ir savo nemažą archyvą – ir nuotraukų, ir kai kurių minčių, ir dokumentų. Bet tai jau bus šiek tiek vėliau.
Kai jau tokie, kaip aš sakau, egoistiniai planai bus įvykdyti, tada, ko gero, jau reikės susidėlioti ir savo nemažą archyvą.
– O kiek save dar matote politikoje: ar partinėje veikloje, ar kitaip?
– Partinėje veikloje aš niekur nedingstu. Tikrai būsiu reikalinga tiek, kiek reikalinga, ir pati aktyviai tame dalyvausiu.
Partinė veikla irgi yra labai įdomi.
Galų gale, ir mūsų partija yra didelė. Bendrausiu su kolegomis, kurie ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje išsibarstę.
Tai, aš manau, tas plačiąja prasme politinis gyvenimas tęsis tol, kol aš turėsiu sveikatos ir norų. Nedalyvausiu tik parlamentinėje veikloje.
Tai, aš manau, tas plačiąja prasme politinis gyvenimas tęsis tol, kol aš turėsiu sveikatos ir norų. Nedalyvausiu tik parlamentinėje veikloje.
