Pagarsėjo kova už prekybą alkoholiu degalinėse
„Sauridos“ degalinių tinklo savininkas Saulius Rancas dėmesį atkreipė pastaruoju metu, kai Seimas ėmėsi svarstyti, ar nuo kitų metų pradžios panaikinti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse.
Degalinių darbuotojai pateko į Seimą, kur su plakatais protestavo prieš šį draudimą. Tuo metu Seime lankėsi ir S.Rancas. Blaivybės gynėjai S.Rancą drauge su alkoholio gamybos bendroves ir degalines vienijančių organizacijų atstovais nufotografavo Seimo restorane. Šie užkandžiavo ir kalbėjosi gurkšnodami alkoholinius gėrimus.
Vėliau „Sauridos“ degalinių tinklas visoje šalyje esančiose degalinėse iškabinėjo premjero Algirdo Butkevičiaus ir dalies Seimo narių nuotraukas su kontaktais, kad klientai jiems esą galėtų pateikti siūlymus, kaip kitomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą, neuždraudžiant juo prekiauti degalinėse. „Tai toks lyg ir šantažas“, – 15min.lt sakė parlamentarė Rita Tamašunienė, kurios nuotrauka puikuojasi vienoje degalinių.
Įtartinas sandoris
Įtarimų dėl bendrovės „Saurida“ ir jos savininko sandorio kilo Klaipėdos apskrities VMI.
Inspektoriai teigia aptikę, kad savo įmonei keturis kartus brangiau pastatų kompleksą pardavęs S.Rancas ir jo sutuoktinė Edita Rancienė tai padarė norėdami įteisinti pinigus išvengiant mokesčių.
Milžiniškas gamyklinių pastatų kompleksas stūkso Mažeikiuose, Ventos gatvėje.
Pastatus savo valdomai ir vadovaujamai bendrovei verslininkai pardavė už 9 mln. eurų.
Pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų.
Patikrinę sandorį inspektoriai nustatė, kad parduotų senos statybos pastatų kaina, nepriklausomų ekspertų vertinimu, viršijo vidutinę rinkos vertę 6,73 mln. eurų, arba 4 kartus.
Cisternos buvo įkainotos 147 tūkst. eurų – 35 brangiau nei rinkos vertė, mazuto pastatas – 16 kartų brangiau.
VMI aptiko, kad pajamas už pastatą verslininkai deklaravo, bet prisitaikė sau GPM lengvatą ir šio mokesčio nesumokėjo. Pagal įstatymus, pajamos iš tam tikrą laiko tarpą fizinio asmens turėto nekilnojamo turto neapmokestinamos GPM.
Pinigų pirkiniui savo įmonei paskolino pats verslininkas
Inspektoriai nusprendė, kad skirtumas nuo gautos objektų pardavimo kainos ir parduoto turto vidutinės rinkos vertės laikomas kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kurios įstatymo nustatyta tvarka yra apmokestinamos GPM.
Galiausiai VMI nustatė, kad įmonė „Saurida“ šiam pirkiniui pinigų neturėjo, todėl jų pasiskolino.
O paskolą jai suteikė pats S.Rancas, su sunkumų turinčia bendrove sudaręs jai, VMI vertinimu, nepalankų sandorį ir dar papildomai užsitikrinęs 440 tūkst. eurų palūkanų, kurios pagal tuo metu galiojusias GPM įstatymo nuostatas buvo neapmokestinamos.
Tačiau VMI nusprendė, kad palūkanų forma išmokėta pinigų suma priskirta verslininko gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualioms veiklos pajamoms, todėl nurodyta susimokėti GPM.
S.Rancas: jokios analizės nėra padaryta
Degalinių tinklo vadovas 15min.lt trečiadienį sakė VMI sprendimą apskundęs Mokestinių ginčų komisijai.
„Mes manome, kad nepagrįstai priskaičiuota, jokios analizės nėra padaryta. Net nebuvo užėję į vidų apžiūrėti patalpų“, – sakė jis ir pridūrė, kad turto vertinimas buvo taip pat apskųstas.
Ir man bus įdomu, kai įmonė parduos brangiau nei nusipirko, ką jie tada pasakys. Tikslas yra parduoti brangiau, nei įsigijo.
Verslininko teigimu, Registrų centras pastatą, kurį jis pardavė, buvo įvertinęs 1 mln. eurų brangiau, nei jis buvo parduotas. „Tai kur čia keturis kartus yra daugiau?“, – piktinosi jis.
„Saurida“ teigia pastatus pirkusi už 30 mln. 145 tūkst. Lt (beveik 8,8 mln. eurų), tuo metu Registrų centras pastatus yra įvertinęs 34 mln. 303 tūkst. Lt (daugiau kaip 9,9 mln. eurų).
Pašnekovas teigė, kad parduotos patalpos yra 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto, jas nuomojasi įvairios įmonės, dalį patalpų rengiamasi parduoti.
„Ir man bus įdomu, kai įmonė parduos brangiau nei nusipirko, ką jie tada pasakys. Tikslas yra parduoti brangiau, nei įsigijo“, – teigė jis.
Aiškina, kad norėjo išgelbėti įmonę
S.Ranco žodžiais, planas esą buvo toks: parduoti pastatą įmonei ir taip jai padėti ištverti sunkius laikus, o „Saurida“ šiuo metu uždirba iš šių patalpų nuomos.
Jokių aš pinigų asmeniškai nesu pasiėmęs, kaip savininkas gelbėjau padėtį. O su manimi atsiskaitys, kai pagerės laikai.
„Jokių aš pinigų asmeniškai nesu pasiėmęs, kaip savininkas gelbėjau padėtį. O su manimi atsiskaitys, kai pagerės laikai. Kai parduos pastatus kitoms įmonėms ir po 5 ar po 10 metų su manimi atsiskaitys. Pagal sutartį sutarėme pas notarą, kad įmonė man tuos pinigus yra skolinga ir grąžins po kažkiek metų“, – teigė verslininkas.
Paklaustas, kodėl gelbėdamas įmonę jai skolino lėšas už dideles palūkanas, verslininkas sakė, kad be palūkanų skolinti neleidžia įstatymai: „Įmonė iš to gi uždirbs po kažkiek laiko. Jos yra tiek, kiek kainuoja mums iš banko skolintis ir kiek mes bankams mokame.“
S.Rancas tvirtino, kad eis iki galo: jei Mokestinių ginčų komisijai nepavyks įrodyti, kad VMI neteisi, jis žada kreiptis į teismą.
„Sauridos“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad bendrovė valdo apie 50 tūkst. kvadratinių metrų ploto „Sauridos verslo parką“. Nurodomu adresu yra registruota 15 pastatų.
Bendrovė skelbia parduodanti arba išnuomojanti 8 pastatus tame komplekse.
