Dabartiniame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2010 metais sudarys 4 929 mln. Lt, arba 5,9 proc. BVP.
Kartu su ES lėšomis (7 891 mln.Lt ) valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 270 mln.Lt, o asignavimai – 26 199 mln. Lt.
Seimo komitetai ir Seimo nariai bei valstybės institucijos ir įstaigos siūlė Vyriausybei padidinti asignavimus 1 250 mln. Lt.
Dėl Seimo sprendimo nedidinti socialinio draudimo įmokų bei siūlymų išlaikyti socialines garantijas bei lengvatas neįgaliesiems, atidėti motinystės išmokų mažinimo terminus ir kt. papildomas lėšų poreikis valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetuose sudarė apie 600 mln. Lt.
Opozicija: vargo ir skurdo biudžetas
Palyginti su pirmuoju 2010-ųjų biudžeto projektu, šiame 161 mln. litų padidintos valstybės išlaidos: 27 mln. Lt – išmokoms vaikams, 41 mln. Lt – vaikų išlaikymo fondui, 53,5 mln. Lt – transporto išlaidų kompensacijoms neįgaliesiems. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitais metais Lietuva planuoja skolintis daugiau kaip 13 mlrd. Lt, įskaitant refinansavimą ir pinigų srauto valdymui reikalingas lėšas.
Ateinančiais metais planuojama mažinti pelno mokestį – jis sieks ne 20, o 15 proc.
Opozicijos atstovai diskusijų metu aiškino, kad net ir patikslintas biudžeto projektas liko vargo ir skurdo biudžetu, kuriame nematoma gairių, kurios padėtų išbristi iš krizės. „Be abejo, Vyriausybė geriau žino, kaip tuos pinigus panaudoti. Tai gal paleidžiame Seimą, jei vis tiek į mūsų siūlymus nereaguojama“, – ironizavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Darbiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys irgi pasigedo geresnio pasiskolintų pinigų naudojimo – esą valstybės skola vis didėja, o pasiskolinti pinigai nėra investuojami, o tiesiog „pravalgomi“.Be abejo, Vyriausybė geriau žino, kaip tuos pinigus panaudoti. Tai gal paleidžiam Seimą, jei vis vien į mūsų siūlymus nereaguojama, – teigė B.Vėsaitė
Valdantieji vėl kaltino socialdemokratus
Tuo tarpu konservatoriai-krikdemai, pripažindami, kad dabartinis biudžetas bus pats sunkiausias per Nepriklausomybės metus, primygtinai teigė, kad tokia situacija susiklostė dėl prieš tai aštuonerius metus valdžioje buvusių socialdemokratų nesugebėjimo tvarkytis su valstybės finansais ekonominio augimo metu.
Liberalų sąjūdžio atstovas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas posėdžio metu kalbėjo, kad dabartinė biudžeto svarstymo tvarka yra ydinga, nes Seimas negali nuodugniai patikrinti visų programų, kurioms skiriami pinigai. Esą didžiausi taupymo rezervai slypi ne Valdovų rūmuose ar panašiuose projektuose, o vidinėse ministerijų programose. Todėl jis siūlė keisti Seimo statutą, kad biudžeto svarstymui būtų skiriama daugiau laiko ir Valstybės kontrolė galėtų nuodugniai peržiūrėti, kam ministerijos planuoja naudoti gautą finansavimą.
Daugiau pinigų – už taršos leidimus
Naujame valstybės biudžeto projekte pajamos be ES paramos sudaro 13 378 mln. Lt, t. y. 226 mln. Lt daugiau nei ankstesniame Seimui pateiktame biudžeto projekte (numatytos papildomos pajamos iš parduodamų taršos leidimų, patikslintos asignavimų valdytojų gaunamos pajamos iš specialiųjų programų bei patikslintos pajamos iš kai kurių mokesčių). 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų – 18 308 mln. litų, t. y. 28 mln. Lt mažiau nei ankstesniame projekte.
2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 507 mln. Lt, arba 1 689 mln.Lt mažiau nei šiemet. Planuojami nacionalinio biudžeto asignavimai be ES paramos lėšų – 21 436 mln. Lt, t. y. 1 581 mln.Lt mažiau nei 2009 m. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 24 399 mln.Lt. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 328 mln. Lt.
