Už įstatymą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 3 parlamentarai.
Vyriausybė siūlė, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu jo lėšomis.
Išimtis būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau būtų finansuojamas iš biudžeto.
Seimo priimti įstatymo pakeitimai įsigalios gruodžio 1 dieną.
„Skiepadienio“ nebus
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis siūlė vadinamąjį „skiepadienį“ – laisvą dieną po skiepo, kurį žmogus galėtų pasiimti trijų parų laikotarpyje po skiepo.
Ši diena būtų apmokama darbdavio ir būtų suteikiama darbuotojo prašymu. Tačiau nors tokiam pasiūlymui pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, balsuojant parlamente jam nepritarta.
Nemažai „valstiečių“ siūlė, kad visų Lietuvos žmonių reguliarūs testavimai esant karantinui ar ekstremaliajai situacijai būtų apmokami biudžeto lėšomis, taip pat siūlyta, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo gruodžio, o nuo kitų metų gegužės, tačiau Seimas tam nepritarė.
Parlamentarai nepritarė ir kelių „darbiečių“ siūlymui, kad moksleiviams ir studentams karantino ar ekstremaliosios situacijos metu testai būtų nemokami.
Ragindamas pritarti šiam pasiūlymui Mindaugas Puidokas sakė, kad dabartinė tvarka, kai testai nuo spalio 15 dienos yra mokami studentams, skatina juos emigruoti. Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad prieš šiuos mokslo metus buvo padaryta pusantro mėnesio išlyga – tiek pakanka nueiti ir pasiskiepyti.
„Tegu patys gerbiamieji ir susimoka“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas diskutuojant dėl šio įstatymo kalbėjo, kad priėmus šį įstatymą prievarta nebus taikoma asmenų, kurie nusistatę prieš skiepus ir testus, atžvilgiu.
„Seimas ir visuomenė negali būti sąmokslo teorijų įkaitai, kai vengiantis testų sako, kad testavimo metu į smegenis įdiegia čipus ir taip toliau. Aš nežinau, kolegos, ar jūs rimtai palaikote tokius sąmokslo teoretikus ir siūlote, kad Lietuva apmokėtų testus jiems? Na, tegu jau patys gerbiamieji ir susimoka“, – sakė jis.
E.Gentvilas klausė, kuo nusikalto Lietuva ir mokesčių mokėtojai.
„Tai – ne prievarta, tai – didžioji pasirinkimo alternatyva“, – kalbėjo jis.
Jam oponavęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė, kad tai „vinis į konservatorių grabą“.
„Negaliu suprasti valdančiosios daugumos sprendimo neiti į derybas. Galima tą testavimą daryti 50 ant 50 procentų, po to sakome, kad gal 40 ant 60 procentų. Visi pasiūlymai yra atmetami ministerijų“, – pabrėžė jis.
R.Žemaitaitis aiškino, kad nepasiskiepijusių yra ne tik Seimo narių, bet ir viceministrų bei ministerijų darbuotojų.
Jie, įsitikinęs Seimo narys, turėtų būti paviešinti.
Laisvės partijos frakcijos atstovas Vytautas Mitalas pabrėžė, kad įstatymo projektas – ne tik apie finansus, bet ir apie gyvybių išsaugojimą.
Vienoje rankoje, anot jo, yra testai, o kitoje tai, kas laukia mūsų ateityje.
„Tai yra labai sudėtinga situacija ligoninėse, labai didelis medikų persidirbimas, jų trūkumas ir galų gale daugybės gyventojų mirtis. Turime padaryti šį pasirinkimą ir toliau skatinti skiepijimą visomis priemonėmis“, – kalbėjo jis.
Darbo partijos frakcijoje dirbantis Mindaugas Puidokas aiškino, kad galimybių pasai neveikia – tai rodo didelis sergamumas, todėl reikia ieškoti kitų priemonių, kurios sutelkia visuomenę.
Jo įsitikinimu, vertimas mokėti už testus slepia priverstinę vakcinaciją.
Konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad nemokami testai skatina žmones nesivakcinuoti.
Jis teigė, jog testas sudaro iliuziją, kad jis apsaugo nuo ligos, nors taip toli gražu nėra.
I.Šimonytė: vakcinų yra sočiai
Valstybė, pasak premjerės I.Šimonytės, neturėtų finansuoti dalies žmonių testavimo, kai yra pakankamai vakcinų.
„Privalomas testavimas buvo numatytas kaip pandemijos kontrolės priemonė kovo mėnesį tuomet, kuomet neturėjome visiems prieinamų vakcinų ir buvo labai svarbu tas grupes, kurios yra kontaktiniame darbe, ar kur yra protrūkiai, kad žmonės būtų testuojami kaip įmanoma greičiau ir daugiau. <...>
Tačiau dabar turime visiems prieinamų vakcinų, jų yra sočiai, kad visi turėtų galimybę pasiskiepyti ir dėl tos priežasties finansavimas kai kurių žmonių pasirinkimo nesiskiepyti biudžeto lėšomis turi turėti ribas ir siūlome, kad tos ribos būtų gruodžio 1 diena“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo I.Šimonytė.
Ji pažymėjo, kad valstybės lėšomis ir toliau bus testuojami tie, kurie dėl medicininių priežasčių skiepytis negali.
Pažymėjus, jog tam priešinasi profsąjungos – esą darbuotojai masiškai išeidinės, I.Šimonytė profsąjungas paragino dėti daugiau pastangų, kad darbuotojai skiepytųsi.
„Profsąjungos gali sakyti įvairius dalykus, aš galiu sakyti, kad kiekvieną dieną miršta dvidešimt keli žmonės. Iš jų didžioji dalis neskiepytų, tarp jų taip pat yra ir garbingo amžiaus žmonių.
Dar kartą raginu profsąjungas skirti daugiau darbo, daugiau dėmesio, daugiau pajėgų įtikinėjant savo narius pasiskiepyti ir tuomet šitos problemos nebus išvis“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
