Įstatymo priėmimas vyko archajišku būdu: opozicijai pareikalavus, buvo balsuojama procedūrą ištęsusiu vardiniu balsavimu popierinėse kortelėse.
Už įstatymą balsavo 72 valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai.
Naujai tvarką kritikuojantys Seimo opozicijos atstovai iš viso balsavime nedalyvavo ir vardinių balsavimo kortelių neėmė, išskyrus incidentą sukėlusį Seimo narių Mišrios grupės atstovą Mindaugą Puidoką.
Naujas Vidaus tarnybos statutas turi įsigalioti nuo sausio, jei jį pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas po balsavimo sakė, kad tikisi prezidento veto.
Suplėšė parašų lapą
Seimo vakariniame posėdyje salėje vykusi vardinio balsavimo procedūra nepraėjo be triukšmo. Balsavimo lape pasirašęs, kad gauna vardinę kortelę balsavimui, M.Puidokas vėliau iš jo išsibraukė ir suplėšė visą lapą su parlamentarų parašais.
„M.Puidokas savo pavardę išbraukė ir atrodė, kad viskas ramu, vyko tolimesni balsavimai, bet po kurio laiko grįžęs jis sudraskė penktąjį lapą, kuriame buvo pasirašęs ir nubraukė savo parašą. Aš turiu jus informuot ir įteikt dokumentus“, – paskelbus balsavimo rezultatus informavo balsavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Posėdžiui pirmininkavusiam Pauliui Saudargui jis įteikė lapus su parlamentarų parašais, kad paėmė vardinį biuletenį, ir krūvą draiskanų – M.Puidoko suplėšytą lapą.
P.Saudargas paprašė, kad M.Puidoko elgesį įvertintų Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
M.Puidokas sakė parašų lapą suplėšęs protestuodamas prieš valdančiuosius, bet visgi pripažino, kad peržengė ribas.
„Tai protestas prieš konservatorių ir valdančiosios daugumos nuolatines patyčias, nesiskaitymą su žmonėmis, griaunamą švietimą, policijos darbą. Kai aš pasakiau, kad išbraukiau savo parašą, biuletenio neimu ir nebalsuoju, sako, mes vis tiek užskaitysim, ir prasidėjo patyčių papliūpa, ir suplėšiau tą lapą“, – BNS sakė M.Puidokas.
„Pasikarščiavau“, – pridūrė jis.
Balsavimas – raštu kortelėse
Seimo statute numatytą senovinį vardinį balsavimo būdą pasiūlė opozicijos atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė ir tam buvo pritarta 60 balsų prieš 37. Vardiniam balsavimui surengti reikia bent trečdalio posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų.
Toks balsavimo būdas reiškė, kad procedūra išsitęs: reikėjo atspausdinti balsavimo korteles, jas parlamentarai gavo pasirašytinai, tada įrašė savo sprendimą bei pavardę. Visų balsavusių parlamentarų pavardės buvo paskelbtos per posėdį.
Ši Seimo statuto nuostata yra likusi dar iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo periodo – toks balsavimo būdas buvo naudojamas, kai norėta fiksuoti kiekvieno parlamentaro asmeninį sprendimą, nes balsuojant rankų pakėlimu būdavo suskaičiuojamas tik galutinis rezultatas.
Šiuo metu elektroninėje balsavimo sistemoje visi Seimo narių balsavimai ar registracija rodo ir asmeninį balsavimo rezultatą, jis viešai prieinamas Seimo interneto svetainėje.
Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma opozicijai pasiūlius vardinį balsavimo būdą ragino elgtis racionaliai ir nevilkinti laiko, bet mažumos atstovai reikalavo laikytis statuto ir balsuoti dėl šio senovinio balsavimo būdo.
„Dabar jūsų kiekvienas balsavimas vardinis. Bet jeigu jūs norite gaišinti laiką, kad mes formaliai su kortelėmis balsuotume tuo vardiniu parodomuoju būdu, jūsų teisė“, – sakė J.Razma.
Ministerija žada didesnius atlyginimus
Naujas vidaus Vidaus tarnybos statutas numato, kad kils algos mažiausiai dirbantiems pareigūnams, bet profesinės sąjungos protestuoja dėl, jų teigimu, mažinamų socialinių garantijų.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.
Prieš naują statutą kalbėjęs opozicinių demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad nauja tvarka dar praretins pareigūnų, kurių ir taip trūksta, gretas.
„Be jokio politikavimo kiekvienas užduokime sau klausimą, į kokias rizikas tokiu teisės aktu mes vedame. Pažiūrėkime, kokiu pagreičiu auga registruojamų A kategorijos įvykių, susijusių su smurtu, skaičius – praktiškai padidėjimas du kartus. Dabar su didžiuliu pareigūnų trūkumu tarnybos adekvačiai reaguot nebegali“, – kalbėjo A.Stončaitis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“.
„Šiandien kalbame, kad trūksta pareigūnų, ir šiame statute numatytos priemonės, kurios leis spręsti šį klausimą, didinti tarnybų patrauklumą. Vienas svarbiausių šio statuto tikslų – minimalių pareiginių algų koeficientų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų didinimas“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Demokratų atstovas Tomas Tomilinas teigė, jog visa viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarka yra apgaulė, nes vyresnių darbuotojų algų sąskaita pakeliami atlyginimai naujai atėjusiems.
„Pinigų algoms didinti iš esmės nėra, todėl imamasi gudrybės – imituoti kokybinį pokytį viešajame sektoriuje, o tikrovėje naikinami ilgamečiai socialinio dialogo pasiekimai. Stažo priedo sumažinimas, priedo už laipsnį atsisakymas leidžia sukrapštyti kažkiek lėšų didinti algas naujiems darbuotojams, bet už jaunesnių darbuotojų algas sumokės vyresni darbuotojai“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, jog „labai sudėtinga klausyti priekaištų, kurie vienas kitam prieštarauja“.
„Tai atrodo, kad sistema bloga, nes negali pritraukti jaunų darbuotojų, ir tai tiesa, o po to sakoma, kad sistema bus bloga vyresniems darbuotojams“, – sakė premjerė.
Pareigūnai protestuoja
Lietuvos policijos ir kalėjimų sistemos profesinės sąjungos prašė Seimo narius balsuoti prieš šį projektą.
Pasak jų, nauja redakcija nepakankamai reglamentuoja pareigūnų darbo užmokestį, nustato žemiausius galimus pareigybių koeficientus, baiminamasi, kad skirtingos centrinės vidaus tarnybos įstaigos nustatys nevienodus kriterijus, kuriais remiantis bus mokamos priemokos.
Profsąjungų taip pat netenkina, jog nauja tvarka mažinamas maksimalus priedo už stažą dydis nuo 30 iki 20 procentų, atsisakoma priedo už laipsnį, nors laipsnių sistema paliekama.
VRM teigimu, statute numačius naują pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes, sumažinant jų skaičių nuo 15 iki dešimties, nustatoma aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija, o centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.
Ministerija taip pat argumentuoja, kad tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą.
Priedas už laipsnį įtraukiamas į minimalų pareiginės algos koeficientą – anot VRM, dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.
Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos būtų taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.
Pasak VRM, priėmus statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.
Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją, kaip ir priėmimo dieną antradienį prie Seimo.
