Įstatymas uždraudžia atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų. Šis įstatymas galiotų atgaline data, nors, pasak teisininkų, tai pažeidžia esminius teisės principus. Toks įstatymas gali užkirsti kelią valstybės jau vykdomoms statyboms ir taip atneštų šimtus milijonų nuostolių Lietuvos valstybei.
Tam, kad prezidentės veto būtų atmestas reikėjo 71 balso. Būtent 71 Seimo narys ir balsavo už veto atmetimą, 36 parlamentarai buvo prieš tokį sprendimą, 6 Seimo nariai susilaikė. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti ČIA.
Už prezidentės veto atmetimą balsavo ir premjeras S.Skvernelis, ir didžioji dauguma posėdyje dalyvavusių „valstiečių“ frakcijos narių. Taip pat veto atmetimui pritarė visa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, visa „tvarkiečių“ frakcija, didžioji dalis „socdarbiečių“ frakcijos narių.
Prieš veto atmetimą buvo beveik visa konservatorių frakcija, išskyrus Algį Strelčiūną. Taip pat veto atmetimui nepritarė visi posėdyje dalyvavę liberalų frakcijos nariai.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš kelias savaites vetavo ir grąžino Seimui tobulinti įstatymo pataisas, kuriomis, pasak jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines. Taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Šis įstatymas buvo priimtas rugsėjo mėnesį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas įstatymas galbūt leis stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
LVŽS iš anksto nusprendė veto atmesti, opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą
Ketvirtadienį dar prieš Seimo posėdį buvo paskelbta, kad LVŽS frakcija nutarė veto atmeti. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad jis palaiko veto atmetimą.
„Palaikysiu atmetimą“, – BNS sakė jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas diskusijoje Seime teigė tvirtino, kad sustabdžius valstybinės reikšmės projektus, mokesčių mokėtojai turės dengti šimtamilijoninius nuostolius.
„Dėl šio sprendimo gyventojai turės susimokėti didesnėmis šilumos ir atliekų tvarkymo kainomis ir gyventojai turės padengti nuostolius dėl šių projektų. <...> Valstybė patirs šimamilijonius nuostolius, už kuriuos susimokėsime mes visi“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jis pabrėžė, kad šis įstatymas pažeidžia pagrindinius teisėkūros principus, nes įstatymas negali galioti atgal. Politikas teigė, kad dėl įstatymo bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą: „Mes artimiausiu metu, tikiuosi jau kitą savaitę, kreipsimės į Konstitucinį Teismą, kad būtų išaiškinta, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.“
„Socdarbiečių“ frakcijos narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad pasipriešinimą dėl šių projektų jautė nuo pirmųjų jų įgyvendinimo dienų. Jo teigimu, anksčiau Vilniuje ir Kaune veikė nekontroliuojamos ir nereguliuojamos verslo grupės, kurios iš šilumos pardavimo visą naudą pasilikdavo sau, būtent todėl valstybė nusprendė pastatyti reguliuojamas kogeneracines jėgaines, kurios atpigintų šilumą.
„Noriu pabrėžti, kad šiandien svarstomas įstatymas neparemtas jokiais racionaliais argumentais, jėgainių statybos stabdymo negaliu paaiškinti niekaip kitaip, tik kaip veiksmus šių projektų konkurentų naudai, atstovaujant privataus verslo, o ne valstybės ir vartotojų interesams“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Politikas teigė, jog kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir gavo atsakymą, kad artimiausiu metu jam bus pateikta visa medžiaga apie interesų grupes energetikos sektoriuje.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas Kęstutis Mažeika tvirtino, jog reikia atsižvelgti į visuomenės sveikatos interesus. Tačiau, pasak jo, įstatymas ateityje galės būti vėl taisomas.
„Abejonės dėl poveikio visuomenės sveikatai ar aplinkosauginių kriterijų tik sustiprina tas dvejones. <...> Mes jau esam parengę įstatymo pataisą, yra logikos, kad jos būtų arčiau miesto. Niekas nekalba apie šių projektų stabdymą, kalbame apie jų poveikio žmonių sveikatai sumažinimą“, – kalbėjo K.Mažeika.
Šio klausimo svarstyme aktyviai dalyvavęs opozicijos politikas, liberalas Simonas Gentvilas sukritikavo „valstiečius“, nes jie pustrečių metų nesiėmė jokių veiksmų ir į politinę kovą su atliekų deginimo jėgainėmis stojo prieš pat rinkimus.
„Ir aš labai gerai suprantu valdančiųjų Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio priešrinkimines išsakytas abejones, kad jeigu tokie objektai Lietuvoje statomi, juos reiktų visokeriopai įvertinti. Bet, gerbiamieji, tą reikėjo daryti pirmą kadencijos mėnesį, ir nereikėjo laukti trylika mėnesių ir volioti šitą įstatymą iki neigiamos išvados, kurią pasirašė finansų ministras ir aplinkos ministras“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Prieš prezidentės veto pasisakė ir LVŽS atstovė Virginija Vingrienė. Jos nuomone, statomi deginimo pajėgumai yra pertekliniai. Taip pat prieš veto kalbėjo Petras Gražulis.
„Socdarbietis“ Artūras Skardžius Seime teigė, kad yra gyventojų, kurie protestuoja prieš jėgainių statybą.
„Aš kaip vilnietis taip pat nenoriu, kad būtų atliekos deginamos Vilniuje“, – kalbėjo A.Skardžius.
Ignoravo Vyriausybės, Seimo teisininkų ir STT nepalankias išvadas
Priimdami šį įstatymą Seimo nariai nepaisė atsakingų institucijų nuomonės. Įstatymas nurodo, kad Vyriausybė galės pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Dėl šios nuostatos nepalankias nuomones išsakė Seimo Teisės departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Teisės departamentas nurodė, kad įstatymai negali galioti atgal, t. y. negali turėti atgalinio veikimo galios. Teisininkai tvirtino, kad tai savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas.
STT savo išvadoje nurodė sutinkanti su Seimo teisininkų pastabomis. „Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – rašoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankamas, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai.
Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Tačiau visų šių institucijų išvadas ir pastabas Seimo nariai ignoravo bei įstatymą priėmė į tai neatsižvelgę.
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesams atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
